Automobilio gaisras daugeliui atrodo kaip itin reta nelaimė, tačiau statistika rodo, kad taip nutinka gerokai dažniau, nei vairuotojai įsivaizduoja. Netinkamas remontas, savadarbės elektros instaliacijos „patobulinimai“ ar paprastas aplaidumas gali per kelias minutes paversti įprastą kelionę pavojinga situacija. Štai kas dažniausiai sukelia gaisrus ir kaip elgtis, jei dūmai pasirodo jau važiuojant.
Tai ne filmo scena: kaip gaisras iš tiesų prasideda
Kinas mus pripratino prie efektinių sprogimų, tačiau realybėje automobilio gaisras dažniausiai prasideda „tyliai“: atsiranda svilėsių kvapas, pasirodo dūmai, ima kaisti tam tikros detalės. Vis dėlto tokie gaisrai gali būti labai pavojingi ir neretai baigiasi visišku automobilio sudegimu.
Priešgaisrinės saugos specialistai pabrėžia, kad dauguma gaisrų kyla ne „iš niekur“, o dėl ilgainiui besikaupiančių techninių problemų ir žmogaus klaidų.
Pagrindinės automobilio gaisro priežastys
Automobilis yra sudėtinga sistema, kurioje yra daug potencialių gaisro rizikos taškų. Jei transporto priemonė tinkamai prižiūrima, gamykliniai sprendimai užtikrina aukštą saugos lygį. Tačiau situacija pasikeičia, kai automobilis yra senas, prastai prižiūrėtas arba „lopytas“ neprofesionaliai.
- Degalų nuotėkiai dėl susidėvėjusių žarnelių, sujungimų ar tarpinių
- Alyvos ar aušinimo skysčio nuotėkiai, patekę ant įkaitusių mazgų
- Pažeista arba perkrauta elektros instaliacija
- Neatsakingi neoriginalūs patobulinimai (signalizacijos, audio sistemos, papildomi žibintai)
Dažniausiai gaisro „kuro“ vaidmenį atlieka degalai – benzinas ir dyzelinas yra lengvai užsiliepsnojantys, o užtenka nedidelės kibirkšties, kad ugnis įsipliekstų.
Elektros instaliacija: nematomas pavojus po kapotu
Antra itin dažna priežastis – elektros instaliacijos gedimai. Seni, nutrinti laidai, prastai prisukti akumuliatoriaus gnybtai, netvarkingas pajungimas ar oksidacija gali sukelti perkaitimą, izoliacijos lydimąsi ir kibirkščiavimą.
Autoserviso meistrai dažnai kartoja paprastą taisyklę: jei perdega saugiklis, jis perdega ne šiaip sau. Blogas sprendimas – pakeisti jį didesnės srovės saugikliu. Taip instaliacija gali būti perkrauta, laidai pradeda kaisti, o gaisro rizika smarkiai išauga.
Ar elektromobiliai dega dažniau nei vidaus degimo automobiliai?
Elektromobilių gaisrai sulaukia daug dėmesio, nes atrodo neįprasti ir sudėtingi. Vis dėlto praktikoje dažniau užsiliepsnoja vidaus degimo automobiliai – dėl degalų, alyvos nuotėkių ir senstančios elektros instaliacijos. Tiesa, jei užsidega aukštos įtampos baterija, gesinimas gali būti sudėtingesnis, o incidento valdymui reikalingos specialios procedūros.
This rule applies in some countries. Lithuanian regulations may differ.
Kodėl po avarijų ugnis plinta taip greitai
Eismo įvykio metu dažnai susideda keli veiksniai: išsilieję degalai, pažeista elektros instaliacija, kibirkštys ir daugybė lengvai degių medžiagų salone. Dėl to ugnis gali plisti greitai, o laikas reakcijai būna labai trumpas.
Gelbėtojai pastebi, kad tragiškiausi atvejai dažnai susiję su didelę ridą turinčiais, prastai prižiūrėtais automobiliais, kuriuose ilgą laiką ignoruoti nuotėkiai ar elektros problemos.
Ką daryti, jei važiuojant pajutote svilėsių kvapą ar pamatėte dūmus
Jei pajutote degėsių kvapą arba pamatėte dūmus, nedelsdami sustokite saugioje vietoje: kuo toliau nuo pastatų, degių medžiagų ir intensyvaus eismo. Išjunkite variklį, įjunkite avarinį signalą, užtraukite stovėjimo stabdį ir kuo greičiau išlaipinkite keleivius.
- Pasitraukite į saugų atstumą ir įvertinkite situaciją
- Skambinkite 112, jei matote liepsną arba dūmai intensyvėja
- Neatidarinėkite kapoto plačiai, jei ugnis kyla iš variklio skyriaus
Jei gaisras prasidėjo variklio skyriuje ir nusprendėte gesinti patys, kapotą praverkite tik minimaliai. Plačiai atidarius, į vidų pateks daugiau deguonies, o liepsna gali staiga sustiprėti.
Gesintuvas automobilyje: paprasta tik teoriškai
Dalis vairuotojų įsitikinę, kad gesintuvas „neveikia“, tačiau dažnai problema būna neteisingas naudojimas. Priešgaisrinės saugos ekspertai atkreipia dėmesį, kad mažas, 1 kg automobilinis gesintuvas neretai neturi pastovaus slėgio, todėl pirmasis trumpas paspaudimas turi būti tarsi „startas“: paspaudžiate, atleidžiate kelioms sekundėms, kad susidarytų slėgis, ir tik tada gesinate nuosekliai.
Didesni gesintuvai (pvz., 2 kg) dažnai turi manometrą ir būna paruošti naudoti iškart. Būtent skirtumo nežinojimas ir sukelia situacijas, kai gesintuvas ištuštinamas per akimirką, o ugnis tik sustiprėja.
Kaip sumažinti riziką: prevencija, kuri kainuoja mažiausiai
Didelė dalis automobilio gaisrų yra išvengiami. Ekspertai rekomenduoja reguliariai tikrinti automobilio būklę, neignoruoti kvapų ir nuotėkių, o elektros darbus patikėti profesionalams.
- Reguliariai tikrinkite, ar nėra degalų, alyvos ar aušinimo skysčio nuotėkių
- Nedėkite „stipresnių“ saugiklių vietoje perdegusių
- Venkite neaiškių elektros modifikacijų ir improvizacijų
- Pasitikrinkite variklio skyriaus švarą: alyvos likučiai ant karštų dalių – rizika
- Išmokite naudotis gesintuvu dar prieš kritinę situaciją
Kaip sako priešgaisrinės saugos specialistai, „dauguma automobilio gaisrų prasideda nuo smulkių, ignoruotų problemų – nuotėkio, prasto kontakto ar neteisingo remonto“.
Ar esate kada nors pajutę svilėsių kvapą ar matę dūmus iš savo automobilio? Pasidalinkite patirtimi komentaruose!
