Išsikrovęs akumuliatorius – viena dažniausių žiemos bėdų, ypač kai naktį temperatūra nukrenta žemiau 0 °C. Tačiau tai, kas anksčiau atrodė paprasta procedūra, šiandieniniams automobiliams gali tapti rizika: neteisingai užvedant „nuo laidų“ galima pakenkti elektronikai ir sukelti brangų remontą.
Kodėl šiuolaikinius automobilius užvesti „nuo laidų“ sudėtingiau
Senesniuose automobiliuose elektros sistema buvo paprastesnė, todėl „užvedimas nuo kito akumuliatoriaus“ dažnai baigdavosi sėkmingai. Dabar automobiliuose veikia dešimtys valdymo blokų, jautri įranga, išmanios akumuliatoriaus valdymo sistemos. Net trumpas įtampos šuolis gali sukelti trikdžius – nuo smulkių klaidų iki rimtesnių gedimų.
Autoservisuose dažnai kartojama taisyklė: avarinį užvedimą reikia atlikti taip, kad sumažintumėte staigius įtampos pokyčius, o ypač – neteisingą poliškumą. „Didžiausia problema yra ne pats kabelių panaudojimas, o neteisinga seka ir skubėjimas“, – sako automobilių elektrikas Tomas Jankauskas.
Dažniausios vairuotojų klaidos, kurios kainuoja brangiai
Praktikoje klaidos dažniausiai būna tos pačios. Viena jų – ploni ar pažeisti laidai, kurie kaista, prastai perduoda srovę, sukelia nestabilumą. Kita – neteisingas prijungimas arba bandymas „pagreitinti“ procesą.
- Netinkama prijungimo seka arba poliškumo supainiojimas
- Juodo laido jungimas tiesiai prie išsikrovusio akumuliatoriaus minuso
- „Donoro“ automobilio apsukų kėlimas tikintis greitesnio efekto
- Staigus laidų atjungimas iškart po užsivedimo
- Bandymas užvedinėti kelis kartus iš eilės, nepalaukiant
Kai kurie ekspertai įspėja, kad po užvedimo alternatorius gali bandyti intensyviai „atstatyti“ išsikrovusį akumuliatorių, o tai didina įtampos šuolių riziką. „Įtampos šuoliai gali paveikti jautrius elektronikos komponentus“, – aiškina techninės pagalbos specialistas Marius Petraitis.
Tinkama užvedimo nuo laidų tvarka: trumpa, aiški ir saugi
Norint sumažinti kibirkščiavimo ir galimų įtampos šuolių riziką, rekomenduojama laikytis aiškios sekos ir „minusą“ jungti prie kėbulo masės, o ne prie išsikrovusio akumuliatoriaus.
- Išjunkite abu automobilius, išjunkite šviesas, šildymą, multimediją.
- Raudoną laidą prijunkite prie „donoro“ akumuliatoriaus pliuso (+).
- Kitą raudono laido galą prijunkite prie išsikrovusio akumuliatoriaus pliuso (+).
- Juodą laidą prijunkite prie „donoro“ akumuliatoriaus minuso (-).
- Kitą juodo laido galą prijunkite prie masės: nedažyto metalo taško variklio skyriuje (kėbulo ar variklio dalies), bet ne prie išsikrovusio akumuliatoriaus minuso (-).
- Užveskite „donoro“ automobilį ir palaukite kelias minutes.
- Pabandykite užvesti automobilį su išsikrovusiu akumuliatoriumi ir leiskite jam dirbti tuščiąja eiga.
Laidus atjunkite atvirkštine tvarka, neskubėdami. Po sėkmingo užvedimo verta palikti variklį veikti bent kelias minutes ir tik tada pradėti važiuoti.
Kada geriau nerizikuoti: hibridai, elektromobiliai ir naujesnės sistemos
Ne visi automobiliai vienodai toleruoja „užvedimą nuo laidų“. Kai kuriuose hibriduose, elektromobiliuose ar modeliuose su sudėtinga energijos valdymo sistema gamintojas gali rekomenduoti kitą procedūrą arba išvis drausti klasikinius kabelius.
This rule applies in some EU countries. Lithuanian regulations may differ. Vis dėlto praktiškai svarbiausia yra gamintojo instrukcija: jei instrukcijoje nurodyta naudoti tik specialų „boosterį“ ar kviesti pagalbą – taip ir darykite.
Pavojingas „triukas“: kodėl nereikia purkšti ne tam skirtų priemonių į įsiurbimą
Internete vis dar pasitaiko patarimų variklį „prikelti“ purškiant degias priemones į oro įsiurbimą. Kai kurie šaltiniai mini net plastikų valiklius ar blizgiklius kaip improvizuotą „starterį“. Tai pavojinga praktika: priemonė yra degi, o neteisingai naudojant galima sukelti užsidegimą ar sugadinti komponentus.
„Tokie sprendimai yra ne pagal paskirtį ir reikalauja ypatingo atsargumo – rizika reali“, – pabrėžia automobilių techninės priežiūros specialistas. Jei variklis nekuriasi ne dėl akumuliatoriaus, o dėl kitos priežasties, tokie eksperimentai gali tik pabloginti situaciją.
Saugesnė alternatyva: nešiojamas „boosteris“ ir prevencija
Daugeliui vairuotojų praktiškesnis sprendimas – kokybiškas nešiojamas „jump starter“ (boosteris). Jis sumažina priklausomybę nuo kito automobilio, o kai kurie modeliai turi apsaugas nuo poliškumo supainiojimo. Tačiau ir su boosteriu svarbu laikytis instrukcijos.
Prevencija paprasta: prieš šaltą sezoną patikrinkite akumuliatoriaus būklę, gnybtų švarą, įkrovimą. Specialistai taip pat primena, kad šaltis silpnina akumuliatoriaus darbą, todėl žiemą jis yra didesnėje rizikoje.
Ką daryti po sėkmingo užvedimo, kad bėda nepasikartotų
Jei automobilis užsivedė, tai dar nereiškia, kad problema išspręsta. Dažnai akumuliatorius išsikrauna dėl natūralaus nusidėvėjimo, trumpų kelionių mieste, elektros nuotėkio arba dėl to, kad šaltyje jis tiesiog nebeturi reikiamos talpos.
- Jei įmanoma, nuvažiuokite bent 20–30 km, kad akumuliatorius gautų daugiau įkrovos.
- Stebėkite, ar kitą dieną automobilis vėl užsiveda be problemų.
- Jei kartojasi – atlikite akumuliatoriaus ir įkrovimo sistemos patikrą servise.
Ar esate susidūrę su užvedimu „nuo laidų“ žiemą? Pasidalinkite patirtimi komentaruose!
