Staigūs manevrai, bandymai pravažiuoti be eilės ir agresyvus spaudimas kelyje Lietuvoje tampa vis dažnesne problema, ypač prieš šventes. Toks elgesys kelia grėsmę ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir patiems pažeidėjams. Šiame straipsnyje – ką daryti, jei kelyje pasitaikė „kelių erelis“, kaip išvengti konflikto ir kaip tinkamai fiksuoti aplinkybes, jei incidento išvengti nepavyko.
Kodėl „kelių ereliai“ elgiasi chamiškai
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius atkreipia dėmesį, kad dažniausiai neleistinas elgesys kelyje nėra klaida ar neapsižiūrėjimas – tai sąmoningas sprendimas.
„Matome, kad dažniausiai toks neleistinas elgesys ir vairavimas nėra klaida ar neapsižiūrėjimas. Tai sąmoningas sprendimas nelaukti kamščiuose kartu su visais, pasinaudoti neegzistuojančiomis privilegijomis ir bandyti aplenkti eilę“, – sako A. Gučius.
Anot eksperto, automobilyje vairuotojai dažnai jaučiasi nematomi, todėl atsiranda klaidingas jausmas, kad galima elgtis grubiau ir išvengti atsakomybės.
„Jeigu tie patys žmonės stovėtų eilėje parduotuvėje, vargu, ar lįstų prie kasos prieš kitus. Sėdint automobilyje nėra žmogiško kontakto, vairuotojas jaučiasi nematomas, todėl atsiranda klaidingas jausmas, kad galima elgtis grubiau ir išvengti atsakomybės“, – pastebi jis.
Pavojingi manevrai – viena dažniausių avarijų priežasčių
„Gjensidige“ duomenys rodo, kad staigūs ir neapgalvoti manevrai yra viena dažniausių eismo įvykių priežasčių. Tokie veiksmai priverčia kitus vairuotojus akimirksniu reaguoti, o tai neretai baigiasi avarinėmis situacijomis ar susidūrimais.
Dažniausiai pasitaikantys pavojingi veiksmai:
- staigus persirikiavimas neįjungus posūkio signalo;
- rikiavimasis nesilaikant saugaus atstumo;
- staigus stabdymas prieš pat kitą automobilį;
- neteisėtas važiavimas A juostomis;
- bandymas „aplenkti“ bendrą srautą ir įlysti be eilės.
Ypač pavojinga praktika – vadinamasis „prilipimas“ prie priekyje važiuojančio automobilio, dažniausiai pasitaikantis greitkeliuose ir automagistralėse.
„Tokiu būdu vairuotojas tarsi signalizuoja, kad skuba, tačiau realybėje jis tiesiog kelia pavojų sau ir aplinkiniams“, – pabrėžia A. Gučius.
Nelegalūs „triukai“ mieste: parkavimas ir važiavimas priešpriešine
Ne mažiau problemų kelia savavališkas parkavimas, kai automobiliai paliekami pažeidžiant KET ar blokuojant pravažiavimus. Taip pat pasitaiko važiavimas priešpriešine eismo juosta siekiant aplenkti laukiančius sukti į kairę ar į dešinę.
Toks elgesys ne tik trikdo eismo srautą (ypač Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje piko metu), bet ir kelia papildomą pavojų pėstiesiems, dviratininkams bei kitiems vairuotojams.
Kaip elgtis, jei kelyje pasitaikė agresyvus vairuotojas
Svarbiausia – nepasiduoti emocijoms ir neleisti situacijai peraugti į konfliktą ar eismo įvykį. Bandymas „auklėti“ kitą vairuotoją dažniausiai baigiasi dar didesne rizika.
„Nereikia bandyti auklėti ar patiems bausti kitų eismo dalyvių – tai dažniausiai baigiasi dar didesne rizika“, – sako A. Gučius.
Jei vairuotojas agresyviai lenda prieš jūsų transporto priemonę ir situacija tampa pavojinga, verta rinktis saugesnį sprendimą – jį praleisti ir išvengti susidūrimo. Net jei konkrečioje situacijoje būtumėte teisūs, konfliktas kelyje kainuos laiką, nervus ir gali turėti rimtų pasekmių.
Kada verta fiksuoti ir pranešti policijai
Tais atvejais, kai vairuotojo elgesys yra akivaizdžiai pavojingas ir tęstinis, rekomenduojama jį fiksuoti vaizdo registratoriumi arba keleivio telefonu ir perduoti informaciją policijai.
Kilus įtarimui, kad vairuotojas gali būti neblaivus ar apsvaigęs, būtina nedelsiant apie tai pranešti policijai. Lietuvoje tokie pranešimai gali padėti užkirsti kelią skaudžioms nelaimėms.
Jei eismo įvykio išvengti nepavyko
Jei dėl pavojingo kito vairuotojo elgesio nepavyksta išvengti susidūrimo, situacijos vertinimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
Pasak „Gjensidige“ eksperto, kai automobilis rikiuojantis užstoja kelią ir į jį atsitrenkiama šonu, kaltė dažniausiai tenka neleistiną manevrą atlikusiam vairuotojui. Kur kas sudėtingesni atvejai – kai vairuotojas staiga užtveria kelią ir stabdo, o iš paskos važiuojantis automobilis atsitrenkia į staiga įsukusio ir stabdančio automobilio galą.
Todėl itin svarbu iškart rinkti ir fiksuoti informaciją:
- liudininkų kontaktus ir parodymus;
- vaizdo registratorių įrašus;
- nuotraukas iš įvykio vietos (automobilių padėtis, kelio ženklai, stabdymo žymės);
- jei įmanoma – papildomą vaizdo medžiagą iš aplinkinių kamerų.
Kaip nepasiduoti spaudimui pildant eismo įvykio deklaraciją
Draudimo ekspertas perspėja, kad chamiškai besielgiantys vairuotojai po incidento neretai ima daryti neleistiną spaudimą – skatina prisiimti kaltę arba kuo greičiau pildyti eismo įvykio deklaraciją jiems palankiomis sąlygomis.
Net ir patiriant spaudimą, svarbu visą turimą informaciją perduoti savo TPVCAD draudikui ir informuoti, kad buvo daromas spaudimas. Draudimo bendrovė gali papildomai vertinti aplinkybes, rinkti objektyvius duomenis, o kartais ir gauti vaizdo medžiagą iš miesto kamerų ar kitų vairuotojų.
„Jei jus priverčia prisiimti kaltę, tai nėra beviltiška situacija, tačiau tokiais atvejais labai svarbu veikti ramiai, nuosekliai ir nepasiduoti spaudimui. Kuo daugiau informacijos pavyksta surinkti, tuo tiksliau galima įvertinti atsakomybę“, – pabrėžia A. Gučius.
Kultūra kelyje – bendras reikalas
Eksperto teigimu, „kelių ereliai“ iš eismo niekur nedings, tačiau kiekvienas vairuotojas savo elgesiu gali prisidėti prie saugesnės aplinkos kelyje – laikydamasis KET, išlaikydamas ramybę ir vengdamas konfliktinių situacijų.
„Svarbiausia – nenusileisti iki pavojingo elgesio lygio ir nebandyti kovoti tais pačiais metodais. Saugiausias pasirinkimas kelyje visada išlieka ramybė ir atsakomybė, o apie pažeidimus reikėtų informuoti policiją“, – primena „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas.
Ar esate susidūrę su „kelių ereliais“ Lietuvoje? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
