Septynių laipsnių taisyklė – frazė, kurią žino beveik kiekvienas vairuotojas. Kai termometras nukrenta žemiau šios ribos, degalinėse ir forumuose vėl pradedama kartoti: laikas keisti padangas į žiemines. Tačiau Vokietijos ir Šveicarijos specialistų testai, kuriuos neseniai aptarė Lenkijos leidinys „Auto Świat“, rodo kiek sudėtingesnį vaizdą nei vien skaičius termometre. Ekspertai, testuojantys padangas nuo devintojo dešimtmečio, tvirtina: riba egzistuoja, bet ji toli gražu nereiškia to, ką įsivaizduoja dauguma vairuotojų. Ir tai aktualu būtent dabar – spalio pradžioje, kai Lietuvoje jau juntami pirmieji rimtesni paryčių šalčiai.
Iš kur atsirado 7 laipsnių riba
Taisyklę jau dešimtmečius kartoja patys padangų gamintojai. Paaiškinimas paremtas gumos chemija: vasarinių padangų protektoriaus mišinys sukurtas taip, kad liktų tvirtas ir atsparus karščiui, o žemoje temperatūroje jis sukietėja ir praranda elastingumą. Žieminių padangų mišinys – priešingai, lieka lankstus net ir gerokai žemiau nulio. Tokia žinutė per dešimtmečius pasiteisino kaip paprastas, lengvai įsimenamas orientyras. Tačiau paprastumas turi savo kainą: sudėtingas procesas suvestas į vieną skaičių, kuris realybėje priklauso ir nuo konkrečios padangos modelio, ir nuo kelio dangos.
Ką rodo nepriklausomi testai
Vokiečių leidinio „Auto Bild“ kartu su „Continental“ atliktas bandymas apsnigtame kelyje parodė: stabdant iš 100 km/val., automobilis su žieminėmis padangomis sustojo po 31 metro, o su vasarinėmis – tik po 62 metrų. Skirtumas – lygiai dvigubas. Tačiau Šveicarijos automobilininkų klubo „Touring Club Suisse“ testas ant šilto, 20–25 laipsnių asfalto parodė priešingą vaizdą: vasarinės padangos sustabdė automobilį po 35 metrų, o žieminės – tik po 56. Mieste, važiuojant 50 km/val., skirtumas tesiekia 2–3 metrus, tačiau greitkelyje važiuojant 90 km/val. jis išauga iki 13–16 metrų.
Bet ar tai reiškia, kad vasarinėmis padangomis galima drąsiai važinėti visą žiemą, kol nesninga? Ne – testai rodo tik vieną pjūvį, o realios kelio sąlygos retai būna tokios idealios kaip laboratorijoje.
Kodėl termometras – ne vienintelis kriterijus
Gamintojo brošiūroje viskas atrodo vienareikšmiškai: žemiau 7 laipsnių – rinkitės žiemines. Serviso meistrams realybė šiek tiek sudėtingesnė. Jų stebėjimu, lemia ne vien oro temperatūra, bet ir kelio danga: sausas ir šaltas asfaltas elgiasi visiškai kitaip nei šlapias, apsnigtas ar apledėjęs. Būtent drėgmė, sniegas ir ledas – o ne pats skaičius termometre – lemia, kada skirtumas tarp padangų rūšių tampa pavojingas.
Kas galioja pagal Lietuvos KET
Lietuvoje praktinė taisyklė papildoma ir teisiniu reikalavimu. Pagal Kelių eismo taisykles, žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d., o dygliuotas galima naudoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Žiemą protektoriaus gylis negali būti mažesnis nei 3 mm – tai gerokai daugiau nei 1,6 mm riba, taikoma vasarinėms padangoms. Važiuojant šiuo laikotarpiu be tinkamų padangų gresia administracinė atsakomybė, o kilus eismo įvykiui – ir papildomos komplikacijos įrodinėjant kaltę draudimo bendrovei. Sunku nepastebėti, kad vokiečių ir šveicarų testų skaičiai Lietuvos viešoje erdvėje beveik niekada neminimi – nors būtent jie geriausiai paaiškina, kodėl 7 laipsnių riba yra orientyras, o ne įstatymas.
Kaip nuspręsti, kada tikrai keisti padangas
Vietoj vieno skaičiaus termometre patogiau remtis keliais kriterijais iš karto:
- stebėti, ar vidutinė paros temperatūra išlieka ties 7 laipsniais ar žemiau bent savaitę, o ne vieną šaltą rytą;
- patikrinti protektoriaus gylį ir padangos amžių pagal DOT kodą;
- atsižvelgti į prognozuojamą lietų, šlapdribą ar pirmąjį sniegą – ne tik į temperatūrą.
Kas bent kartą laukė eilės prie padangų montavimo stoties spalio pabaigoje – žino, kad geriau nerizikuoti paskutine savaite prieš pirmąjį tikrą šaltį. Ignoruoti protektoriaus būklę ar atidėlioti keitimą vien dėl vieno šilto sekmadienio – tiesus kelias į ilgesnį stabdymo kelią tą akimirką, kai jo labiausiai reikės.
