Automobilį apžiūrėjai iš visų pusių. Dažai lygūs, ratų arkos švarios, variklio skyrius tvarkingai atrodo. Mechanikas pakėlė automobilį ant keltuvo — ir per dešimt minučių parodė šešias vietas, kurių nepamatei. Ne dėl to, kad nepažvelgei. O dėl to, kad korozija retai prasideda ten, kur ji matoma. Ji prasideda ertmėse, siūlėse, po plastikinėmis apsaugomis — vietose, kurios konstruktyviai slepia drėgmę ir neleidžia išsisausinti.
Štai tikroji korozijos geografija — kurių vietų tikrinti prieš perkant naudotą automobilį ir kas iš tikrųjų kelia pavojų konstrukcijai.
1. Slenksčių ertmės: korozija, kurios nesimato iš šono
Slenksčiai — viena pirmų ir sunkiausiai pastebimų korozijos zonų. Jų išorinė pusė paprastai atrodo gerai — lakuotas plastikas arba lakuotas metalas. Bet viduje yra ertmė, kurioje kaupiasi vanduo ir druska. Šioje ertmėje nėra ventiliacijos, ji sunkiai išsidžiovina, o žiemos druskos tirpalas čia lieka ilgai.
Kaip tikrinti: žvalgykitės į apatinį slenksčio kraštą — ar nėra išpūstų dažų, rūdžių plyšių, burbuliukų dažų paviršiuje. Pakelkite automobilį ant keltuvo ir žiūrėkite į ertmės vidinę dalį iš apačios — dažnai ten matoma plyta korozija, kai išorė dar atrodo tvarkingai. Endoskopo kamera (kai kuriuose servise siūloma 20–30 eurų), įkišta į ertmę, atskleidžia tikrą vaizdą.
2. Ratų arkų vidiniai paviršiai: pirmoji linija prieš druską
Ratai sukasi ir atmuša viską, kas yra kelio paviršiuje — druską, vandenį, smėlį, akmenukus. Visi šie dalykai tiesiogiai patenka ant ratų arkų vidinių paviršių. Gamyklinė plastmasinė apsauga sulaiko dalį, bet ne visą. Laikui bėgant apsaugos tvirtinimo taškai atsilaisvina, pro tarpus prasiskverbia drėgmė — ir vidinis metalinis paviršius pradeda rūdyti.
Kaip tikrinti: nuimkite plastikinę ratų arko apsaugą (ji paprastai laikoma keliais varžtais) arba atidžiai žiūrėkite į jos kraštus. Korozija dažnai matoma kaip oranžinis ar rudas paviršius tiesiai po plastiku, kur apsauga priglunda prie metalo. Tas pats pasakytina apie priekinių ratų arkus — čia paprastai daugiau purvo ir drėgmės nei galiniuose.
3. Dugno apatinis paviršius: bituminė danga slepia, bet neapsaugo
Daugelis automobilių turi gamyklinę bituminę arba polimerinę dugno apsaugą. Ji atlieka gerą darbą naujame automobilyje. Bet laikui bėgant šioje dangoje atsiranda mikroįtrūkių — nuo akmenukų smūgių, temperatūrų svyravimų, mechaninio dilimo. Kai tik drėgmė prasiskverbia pro plyšį, ji patenka tiesiai ant metalo po danga ir pradeda koroziją — kurios iš išorės nematysite, kol ji jau nebebus paviršinė.
Pavojingiausia vieta: dugno skersiniai ir išilginiai rėmo elementai. Juose kaupiasi druska ir vanduo, ypač prie jungčių ir taškinio suvirinimo siūlių. Korozija čia gali būti konstrukcinio pobūdžio — ne tik kosmetinė.
Kaip tikrinti: prie keltuvo su žibintuvėliu. Ieškokite vietų, kur bitumas yra išpūstas, pasikeitęs spalvą ar matosi įtrūkimų. Jei bakstelėjus metalą jis „byra” — tai jau kritinė situacija.
4. Durų apatiniai kraštai: vanduo teka žemyn ir lieka
Duryse yra mažos drenažinės angos apačioje — jų paskirtis leisti vandeniui, patekusiam pro langus ir oro angas, išsitekti į išorę. Laikui bėgant šios angos užsikemša — purvas, lapai, druskos nuosėdos. Vanduo nebegali ištekėti ir lieka durų viduje. Rezultatas — vidinis durų metalinis rėmas ima rūdyti.
Pirmi simptomai: rūdžių dėmės atsirandančios dažų paviršiuje pačiame durų apačios krašte — tarsi rūdys „išsiveržia” iš vidaus. Kai tai matoma išorėje, viduje procesas jau trunka metus.
Kaip tikrinti: atidarykite duris ir žvilgterėkite į apatinį durų kraštą iš vidaus. Ieškokite rūdžių pėdsakų, išpūstų dažų ar plieno spalvos pakitimų. Patikrinkite ir drenažines angas — jei jos užkimštos, tai perspėjimas.
5. Po plastikinėmis apsaugomis priekyje ir gale: rūdžių kameros
Priekiniai ir galiniai bamperiai bei jų apsauginiai elementai tvirtinami prie kėbulo metalinių dalių. Po plastikiniais elementais susidaro uždara zona, kurioje kaupiasi purvas ir drėgmė. Šviesos nepasiekia, saulė neišdžiovins — ideali aplinka korozijai.
Ypač kritiška: priekinis bamperio tvirtinimo zona prie sparno ir po žibintais. Čia dažnai pirmiausia atsiranda rūdžių, kai drėgmė kaupiasi mažose ertmėse. Tas pats pasakytina apie galinio bamperio tvirtinimo zonas prie kėbulo galinio skyriaus.
Kaip tikrinti: kilstelėkite bamperį rankomis — paprastai galima šiek tiek atlenkti jo kraštus ir pažvelgti į vidų. Šviesus žibintuvėlis ir gera kamera (arba telefono kamera) leidžia pamatyti, kas slypi po plastiku.
6. Atsarginio rato duobė: vandens kaupimosi zona
Bagažinės dugne esanti atsarginio rato duobė yra viena dažniausiai ignoruojamų korozijos zonų. Jei bagažinėje buvo vandens įtekėjimas — per bagažinės dangą, per sugadintą sandariklį ar neteisingai tvirtintus galinio stiklo elementus — vanduo teka žemyn ir kaupiasi atsarginio rato duobėje. Ten jis stovi dienomis ar savaitėmis.
Rezultatas: duobės metalinis dugnas ima rūdyti. Kai rūdys pasiekia konstrukcinius elementus — remontas gali būti brangus.
Kaip tikrinti: išimkite atsarginį ratą ir įrankių rinkinį. Apžiūrėkite duobę — ar nėra drėgmės pėdsakų, rūdžių, pelėsio (pelėsis rodo, kad vanduo čia buvo ilgai). Jei duobė drėgna ar rūdžiuoja — ieškokite vandens įtekėjimo šaltinio.
Praktinis tikrinimo protokolas: 15 minučių prieš perkant
Prieš sudarant sandorį — prašykite leisti automobilį pakelti ant keltuvo arba apžiūrėti servise. Šis tikrinimas kainuoja 30–60 eurų, bet dažnai atskleidžia problemų, kurių taisymas kainuotų šimtus ar tūkstančius.
Tikrinimo eiliškumas: pirma — dugnas iš apačios (rėminiai elementai, siūlės, bituminės dangos būklė). Antra — slenksčiai iš apačios ir iš viršaus. Trečia — ratų arkai su nuimtomis apsaugomis. Ketvirta — durų apatiniai kraštai iš vidaus. Penkta — atsarginio rato duobė. Šešta — po bamperiais priekyje ir gale.
Korozija retai matoma ten, kur jos ieškoma pirma. Ji matoma ten, kur vanduo stagnuoja, kur saulė nepasiekia ir kur plastikas uždaro metalą. Žinodami šias šešias zonas — perkate akimis, kurios mato daugiau nei standartinė apžiūra.
