Dyzelinis variklis daugeliui vis dar asocijuojasi su senu „Volkswagen Passat 1.9 TDI”, kuris be problemų nuvažiuoja 400 tūkst. km ir palieka dūmų uždangą už savęs. Tačiau šiuolaikinis dyzelinis variklis su tuo senuoju turi bendrą tik vieną dalyką – abu naudoja dyzelinį kurą. Visa kita pasikeitė iš esmės, ir ne visada į gerąją pusę.
Kas bent kartą bandė mieste eksploatuoti modernų dyzelinį automobilį, žino – problemos atsiranda ne dėl paties variklio, o dėl to, kaip jis naudojamas. Mechanikai tvirtina, kad būtent netinkama eksploatacija yra pagrindinė gedimų priežastis.
Dyzelinio variklio patvarumas – kas pasikeitė ir kas liko
Vienas dalykas, kuris per dešimtmečius nepasikeitė, – dyzeliniai varikliai vis dar yra patvaresni nei benzininiai. Vidutinis benzininis variklis tarnauja apie 300 tūkst. km, o prižiūrėtas dyzelinis be didesnių problemų įveikia 500, 600, kartais net 700 tūkst. km. Tai ne riba – reguliari priežiūra gali pratęsti eksploataciją dar ilgiau.
Tačiau kelias iki tų skaičių šiandien sudėtingesnis nei anksčiau. Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai aprūpinti technologijomis, kurios pagerina ekologiją, bet prideda papildomų silpnų vietų.
Kodėl šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai genda
Kietųjų dalelių filtrai, „AdBlue” sistema, pažangūs emisijos mažinimo įrenginiai – visa tai užtikrina, kad iš išmetimo vamzdžio nebesiveržia suodžiai. Mūsų plaučiams tai puiku. Tačiau šios sistemos gali imobilizuoti automobilį net tada, kai pats variklis veikia nepriekaištingai.
Problema dažniausiai kyla ne dėl technologijos, o dėl eksploatacijos. Dyzeliniai varikliai buvo sukurti ilgiems atstumams. Mieste jie lėtai „dūsta” – nepasiekiama pakankamai aukšta išmetamųjų dujų temperatūra, kuri sudegintų nagarus ir kitas nešvarumų sankaupas. Kas reguliariai važinėja tik trumpus atstumus mieste, tas ruošia savo dyzelinį variklį brangiam remontui.
Jei gyvenate mieste ir turite dyzelinį automobilį, ekspertai rekomenduoja periodiškai leistis į ilgesnę kelionę, kad variklis „atsikvėptų” – pasiekę aukštesnes apsukas ilgesniam laikui, valymo sistemos pradeda veikti efektyviai.
Ar dyzeliniai varikliai sudėtingesni už benzinius
Tiesą sakant, šiandien skirtumas tarp šiuolaikinio benzininio ir dyzelinio variklio sumažėjo ženkliai. Abu naudoja tikslius purkštukus, turbokompresoriaus sistemą, dviejų masių smagratį ir kietųjų dalelių filtrą. Iš esmės vienintelis ryškus skirtumas – „AdBlue” sistema, kuri būdinga tik dyzeliniams varikliams.
Kodėl tada benzininiai varikliai sukelia mažiau problemų? Viskas priklauso nuo išmetamųjų dujų temperatūros. Benzininiame variklyje ji aukštesnė, todėl kenksmingos degimo liekanos sudega lengviau. Dyzeliniam varikliui reikia ilgesnio važiavimo aukštais apsukimais, kad procesas vyktų efektyviai. Mieste tokių sąlygų paprasčiausiai nėra.
Dyzelinis variklis žiemą ir „AdBlue” problema
Dar neseniai buvo populiarus mitas, kad dyzelinis automobilis žiemai netinka. Šiandien tai jau netiesa – šiuolaikiniai automobiliai tam pritaikyti. Tiesa, dyzelinis variklis šyla lėčiau nei benzininis, bet gamintojai tai kompensuoja papildomomis šildymo sistemomis.
Tačiau viena problema žiemą išlieka reali – „AdBlue” skystis užšąla jau ties –11 °C. Užšalęs „AdBlue” gali visiškai imobilizuoti automobilį. Lietuvos žiemos su dažnomis temperatūromis žemiau –15 °C tai paverčia ne teorine, o labai praktiška rizika.
Valgomasis aliejus vietoj dyzelino – tai ne anekdotas
Internete vis dar sklando patarimai, kad dyzeliniu varikliu galima važiuoti naudojant kepimo aliejų iš parduotuvės. Šiuolaikinis variklis galbūt užsives, bet kuro sistemos komponentai greitai suges. Brangus remontas praktiškai garantuotas. Biodyzelinas egzistuoja, bet jis gaminamas specialiai ir atitinka konkrečius standartus – tai visiškai kas kita nei butelis aliejaus iš prekybos centro. Be to, tokie eksperimentai yra neteisėti.
Kam dyzelinis variklis tinka ir kam – ne
Dyzelinis variklis siūlo aukštą sukimo momentą, kuris ypač naudingas kalnuotoje vietovėje, tempiant priekabą ar pervežant sunkius krovinius. Šiuolaikiniai dyzeliniai automobiliai su turbokompresoriumi dinamika neretai prilygsta benzininiams, o kartais juos ir pralenkia.
Lietuvos vairuotojams, kurie kasdien važinėja magistralėmis ar reguliariai keliauja ilgus atstumus, dyzelis išlieka racionalus pasirinkimas – mažesnės degalų sąnaudos ir ilgaamžiškumas tai patvirtina. Tačiau tiems, kurie daugiausiai juda mieste trumpais atstumais, benzininis ar hibridinis variklis bus paprastesnis ir pigesnis eksploatuoti.
Pagrindinė taisyklė paprasta: dyzelinis variklis atlygina tiems, kurie jį naudoja pagal paskirtį. Kas mano, kad mieste dyzelis veiks taip pat kaip magistralėje, tas anksčiau ar vėliau susipažins su remonto sąskaita.
