„Filtras užsikimšęs. Reikės valyti arba keisti.” – šią frazę servisuose išgirsta vis daugiau miesto vairuotojų. Automobilis atrodo tvarkingas, rida nedidelė, o sąskaita – netikėta. Kaltininkas dažnai net ne gedimas, o įprotis. Tiksliau – tai, kaip automobilis eksploatuojamas kasdien.
Pavojingas įprotis varikliui slypi ten, kur to mažiausiai tikimasi: trumpose, lėtose kelionėse po miestą. Jos atrodo nekaltos. Bet būtent jos pamažu dusina variklį iš vidaus.
Kas yra variklio „juodoji mirtis”
Kai dyzelinis (o neretai ir benzininis) variklis nespėja įšilti iki darbinės temperatūros, jame ima kauptis nesudegę suodžiai. Jie sėda ant įsiurbimo vožtuvų, EGR vožtuvo, turbinos ir, svarbiausia, dyzelino kietųjų dalelių filtro (DPF). Servisų atstovai šį lėtą užsikimšimą vadina variklio „juodąja mirtimi” – jokios avarijos, jokio smūgio, tik tylus dusimas per mėnesius.
Kodėl būtent miesto vairavimas kenkia labiausiai
DPF filtras išsivalo vieninteliu būdu – aukštoje temperatūroje sudegindamas susikaupusius suodžius. Šis procesas vadinamas regeneracija. Pasyvi regeneracija vyksta savaime, kai išmetamosios dujos ilgesnį laiką įkaista maždaug iki 350–500 °C – o tai natūraliai nutinka važiuojant greitkeliu. Jei temperatūros nepakanka, automobilio kompiuteris paleidžia aktyvią regeneraciją: įpurškia daugiau kuro ir pakelia temperatūrą iki 600–650 °C. Toks ciklas trunka apie 20–30 minučių.
O kas nutinka mieste? Nuvažiuojate 5–10 km, variklis vos spėja įšilti, regeneracija tik prasideda – ir jūs užgesinate variklį. Ciklas nutrūksta. Kitą kartą – tas pats. Ir taip diena iš dienos… Suodžiai kaupiasi greičiau, nei spėja išdegti.
Ar tikrai keli kilometrai gali tiek pakenkti? Deja, taip. Specialistai nurodo, kad varikliui reikia bent 400–800 km intervalo tarp pilnų regeneracijos ciklų. Dažnam miesto vairuotojui toks atstumas be trumpų stotelių – retenybė. Padėtį blogina ir tai, kad naujesni, efektyvesni varikliai veikia žemesnėje temperatūroje, tad natūraliai išsivalyti jiems dar sunkiau.
Įspėjamieji ženklai, kurių nevalia ignoruoti
Variklis dažniausiai perspėja iš anksto. Verta sunerimti, jei pastebite:
- užsidegusią DPF įspėjamąją lemputę prietaisų skydelyje;
- galios praradimą arba lėtą greitėjimą;
- išaugusias kuro sąnaudas;
- juodus dūmus iš išmetimo sistemos;
- persijungimą į avarinį režimą, kai galia staiga apribojama.
Yra ir mažiau žinomas pavojus. Nuolat nutraukiama regeneracija skiedžia variklio alyvą kuru – o tai kenkia jau ne vien filtrui, bet ir visam varikliui. Gal ir smulkmena. Kol servise neišgirsti sumos.
Ką daryti, kad variklis kvėpuotų
Daugelis iš mūsų tą darome kasdien – nuvažiuojame iki parduotuvės ir atgal, net nesusimąstydami. Gera žinia ta, kad įprotį pakeisti nesunku. Svarbiausia priemonė – reguliarus važiavimas greitkeliu: bent 20–30 minučių pastoviu 90–110 km/h greičiu leidžia filtrui visiškai regeneruotis.
Jei prietaisų skydelyje dega DPF lemputė ir automobilis pats pradėjo valymąsi, leiskite procesui užsibaigti – nestabdykite variklio pačiame įkarštyje. Taip pat verta derinti smulkius reikalus su retesnėmis, bet ilgesnėmis kelionėmis, naudoti kokybiškus degalus ir laiku tikrinti variklio būklę, ypač termostatą, nes šaltas variklis regeneracijos net nepradės.
Serviso meistras, su kuriuo kalbėjomės, patvirtino: didžioji dalis užsikimšusių filtrų atkeliauja būtent iš miesto automobilių su nedidele rida. Ir dar viena detalė, kurios daugelis nežino – užsikimšusį filtrą pirmiausia verta bandyti išvalyti, o ne iškart keisti. Cheminis plovimas ar priverstinė regeneracija servise kainuoja gerokai mažiau nei naujas originalus DPF, kuris neretai siekia kelis tūkstančius eurų.
Gera žinia – šio įpročio pasekmes dar galima atsukti, jei nesulaukėte rimto gedimo. Šį savaitgalį skirkite pusvalandį greitkeliui: pastovus 90–110 km/h greitis leis filtrui išsivalyti taip, kaip mieste niekada nepavyks. Suraskite tą valandą – variklis atsilygins ilgesniu tarnavimu.
