Dyzelinis automobilis tradiciškai siejamas su mažesnėmis degalų sąnaudomis ir retesniais apsilankymais degalinėje. Dėl didesnio energetinio tankio dyzelinas iš tikrųjų sunaudojamas mažiau litrų 100 km nei benzino analogo. Bet bendra ekonominė nauda priklauso ne vien nuo sąnaudų litrais – lemiamą reikšmę turi metinė rida, eksploatacijos pobūdis ir variklio priežiūros sudėtingumas.
Kodėl trumpi maršrutai dyzeliui – blogiausias scenarijus
Šiuolaikinis dyzelinis variklis sukurtas ilgoms kelionėms su pilnu įšilimu iki darbinės temperatūros. Kai maršrutai reguliariai trumpi – 5–10 km po miestą – variklis tiesiog nespėja įšilti, o tai automatiškai padidina degalų sąnaudas ir apkrauna aplinkosaugos sistemas. Ypač sunkiai tokiu režimu jaučiasi kietųjų dalelių filtras (DPF), kuriam reguliariai regeneruotis reikia aukštos temperatūros ir ilgo važiavimo greitkeliu.
Jei suodžių išdeginimo procesas nuolat pertraukiamas išjungiant variklį miesto spūstyse, filtras greitai užsikemša. Tai lemia galios praradimą, perėjimą į avarinį režimą ir būtinybę atlikti brangų profesionalų valymą ar filtro keitimą. Būtent todėl dyzelio pirkimas išimtinai važinėjimui vieno rajono ribose finansiškai dažnai tiesiog neapsimoka.
Sudėtingi mazgai, kurie nuvalo sutaupytus pinigus
Sutaupyti degalų litrai lengvai gali būti prarasti remontuojant technologiškai sudėtingus dyzelinės sistemos komponentus. Turbokompresorius jautrus variklio alyvos kokybei ir keitimo intervalams. „Common Rail“ tipo purkštukai veikia esant aukštam slėgiui ir reikalauja idealiai švaraus kuro – kelių elementų ar aukšto slėgio siurblio keitimas atsieina nemažą sumą.
Papildoma išlaidų eilutė šiuolaikiniuose dyzeliniuose varikliuose – SCR sistema, naudojanti AdBlue skystį teršalams neutralizuoti. Be reguliaraus bakelio papildymo, vairuotojas rizikuoja susidurti su jutiklių ar siurblio gedimais, o pačiam reagentui sukristalizavus – tai gali visiškai blokuoti variklio užvedimą.
Kur nubrėžti ribą
Ar egzistuoja konkretus skaičius, nuo kurio dyzelis nustoja apsimokėti? Orientacinė riba – apie 10 000 km per metus. Iki šios ribos paprastesnis benzininis variklis dažniausiai lieka geresnis pasirinkimas: pigesnis įsigyti, paprasčiau prižiūrėti ir be papildomų DPF ar SCR sistemų rizikos. Didesnė metinė rida, ypač jei didžioji jos dalis tenka greitkeliui, situaciją keičia dyzelio naudai – tada mažesnės degalų sąnaudos ima realiai atsiperkti.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui
Praktikoje ši riba dar aktualesnė miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ar Klaipėda, kur dauguma kasdienių kelionių – iki darbo, parduotuvės ar vaiko darželio – vyksta būtent tokiais trumpais, kelių kilometrų atstumais. Lietuvos žiema šią problemą tik sustiprina: šaltyje variklis šyla dar lėčiau, o DPF regeneracijai reikalingos sąlygos susidaro dar rečiau.
Redakcijos vertinimu, prieš renkantis dyzelinį automobilį verta sąžiningai atsakyti į vieną klausimą – kiek realiai kilometrų per metus nuvažiuojate ir kokia dalis jų tenka miestui. Jei atsakymas artimas 10 000 km ar mažesnis, paprastesnis benzininis variklis dažniausiai bus racionalesnis ir pigiau prižiūrimas pasirinkimas.
