Atvažiuoji į kėbulo dirbtuves su palyginti nauju, vos kelerių metų automobiliu – o meistras, apžiūrėjęs jį ant keltuvo, tik pakraipo galvą: rūdys jau graužia slenksčius. Populiarus įsitikinimas, kad naujam automobiliui korozija dar negresia, vis dažniau griūva pačiose kėbulo dirbtuvėse. Ant keltuvų atsiduria vis daugiau santykinai jaunų modelių su jau prasidėjusia korozija – ir tam yra konkreti priežastis.
Kodėl nauji automobiliai rūdija greičiau nei senesni
Kaltas ne vien klimatas ar kelių druska. Problemos šaknys – gamintojų sprendimuose. Maždaug nuo 2010 metų dauguma masinės gamybos koncernų perėjo prie griežto sąnaudų taupymo režimo: sumažintas metalo lakšto storis padarė kėbulus lengvesnius, bet mažiau atsparius išorinei žalai, o supaprastinta antikorozinė apsauga reiškia plonesnę gamyklinę dangą ir dažų sluoksnį. Ar kas nors iš vairuotojų apie tai pagalvoja, pirkdami naujesnį modelį vien dėl jo amžiaus? Retai.
Taisyklė turi ir išimčių. Aukštesnės klasės markės iki šiol laiko planką aukščiau. Kėbulų meistrai neretai mini Volvo kaip ilgaamžiškiausią pasirinkimą – jei automobilis nepatyrė avarijos, storesnis metalas ir kokybiška antikorozinė danga tariamai apsaugo geriausiai. Verta pridurti: naujausi Švedijos tyrimai šiais metais rodė kiek kitokį vaizdą – Volvo pozicijos ten nukrito žemiau vidurkio. Tai primena, kad reputacija ir konkretaus modelio, konkrečios kartos rezultatas ne visada sutampa.
Kur korozija slepiasi nepastebimai
Rūdys retai prasideda ten, kur jas iškart matai. Dažniausiai pažeidimas prasideda ten, kur pažeista dažų ar lako danga – nuo akmenukų įskilimų, įbrėžimų ar avarijos pasekmių. Toliau savo darbą daro drėgmė, purvas ir kelių druska. Tipinės vietos, kur korozija progresuoja nepastebimai:
- slenksčiai, amortizatorių stiklinės, lonžeronai ir galinės arkos;
- durų ir galinių sparnų vidinės ertmės;
- kėbulo dugnas – ypač salono pusėje, po kilimėliais.
Drėgmė po grindų kilimėliais – tylus kėbulo žudikas. Ji gali kauptis mėnesius, nepastebimai ėsdama metalą tiesiai po vairuotojo ir keleivių kojomis. Atskira rizikos grupė – po eismo įvykio remontuoti arba buvę po vandeniu automobiliai: jei taisant kėbulą sutaupyta ant apsauginių sudėčių, metalas ima pūti iš vidaus, net jei išorė atrodo nepriekaištingai.
Kaip apsisaugoti
Kas bent kartą matė, kaip iš pažiūros tvarkingas automobilis staiga pasirodo su perpūtusiu slenksčiu, tas žino – prevencija visada pigesnė nei suvirinimas. Kelios paprastos, bet veiksmingos taisyklės:
- Antikorozinį apdorojimą atlikite du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Tada nuimama apdaila, išpučiamas susikaupęs purvas iš ertmių, o metalas uždengiamas apsaugine medžiaga.
- Pastebėję įbrėžimą iki gryno metalo, uždarykite jį nedelsdami – laikinam sprendimui tinka net paprastas nagų lakas, jei po ranka nėra restauracinio pieštuko ar automobilinio lako.
- Reguliariai tikrinkite grindų būklę po kilimėliais. Radę drėgmę – nedelsdami išdžiovinkite saloną.
- Perkant naudotą automobilį, netikėkite vien blizgančiu kėbulu – būtinai pažiūrėkite po saloną dengiančia danga bei patikrinkite arkų zonų ir dugno būklę.
Redakcijos vertinimu, Lietuvos klimatas – su druska barstomais keliais ir dideliais temperatūros svyravimais – šios problemos eigą tik pagreitina. Efektyvi apsauga nuo rūdžių – ne vienkartinis veiksmas, o nuosekli, du kartus per metus kartojama priežiūra.
