Dauguma Lietuvos vairuotojų žino, kad variklio aušinimo skystis (antifrizas) yra būtinas normaliai variklio temperatūrai palaikyti. Tačiau ne visi supranta, kaip dažnai rinkoje atsirado padirbtas arba prastos kokybės antifrizas. Kadangi prastos kokybės aušinimo skystis gali korozuoti aliuminio dalis, pažeisti vandens siurblį arba užkimšti aušinimo sistemą, patyrę vairuotojai naudoja stebėtinai paprastą metodą padirbtam skysčiui aptikti – kepimo sodą.
Kaip kepimo soda atskleidžia padirbtą antifrizą
Pasak automobilių ekspertų, aukštos kokybės antifrizas yra pagamintas etilenglikolio arba propilenglikolio pagrindu ir nereaguoja su kepimo soda. Padirbtuose arba prastos kokybės produktuose dažnai yra rūgštinių priemaišų. Įpylus sodos, ji akimirksniu reaguoja ir susidaro putos. Ši matoma reakcija leidžia vairuotojams per kelias sekundes patikrinti aušinimo skystį namuose, nereikalaujant laboratorinės įrangos.
Kodėl vyksta reakcija
Mechanikai paaiškina šio bandymo cheminę reakciją:
- rūgštiniai priedai, naudojami pigiame antifrize, reaguoja su natrio bikarbonatu (kepimo soda);
- neutralizacijos procesas sukuria burbuliukus ir matomas putas;
- kokybiškame antifrize tokių rūgščių nėra, todėl reakcija nevyksta;
- švarus, ramus skysčio paviršius rodo tikrą glikolio pagrindu pagamintą aušinimo skystį.
Europos ir Ukrainos serviso centrų specialistai pastebi, kad rūgštinis antifrizas gali greitai pažeisti aliuminio dalis, įskaitant radiatorius, šildytuvo šerdis ir vandens siurblius – komponentus, dažniausiai naudojamus šiuolaikiniuose automobiliuose, parduodamuose Lietuvoje.
Kodėl padirbtas antifrizas yra toks pavojingas
Žemos kokybės aušinimo skystis neužtikrina tinkamos apsaugos nuo perkaitimo ar užšalimo ir gali greitai sukelti sistemos komponentų koroziją. Tai gali lemti brangų remontą ir net visišką variklio gedimą. Kadangi daugelyje į Lietuvą importuojamų naudotų automobilių gali būti nežinomų skysčių, ypač svarbu patikrinti antifrizą prieš žiemą.
Rizika, susijusi su padirbtu arba žemos kokybės aušinimo skysčiu
Remiantis ekspertų pastebėjimais:
- aliuminio radiatorių ir siurblių korpusų korozija;
- priešlaikinis vandens siurblio gedimas;
- šildytuvo šerdies ir termostato kanalų užsikimšimas;
- blogas temperatūros reguliavimas tiek vasarą, tiek žiemą;
- variklio perkaitimo arba užšalimo rizika ekstremaliomis sąlygomis.
Kaip saugiai atlikti kepimo sodos testą
Metodas paprastas: į permatomą indą įpilkite nedidelį kiekį aušinimo skysčio ir įberkite žiupsnelį kepimo sodos. Jei mišinys pradeda putoti, produktas greičiausiai turi rūgščių priemaišų ir neturėtų būti naudojamas. Jei nieko neįvyksta, antifrizas greičiausiai yra tikras ir saugus transporto priemonei.
Papildomi padirbto antifrizo požymiai
Ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- venkite pirkti aušinimo skysčio „iš statinės“ be etikečių ar gamyklinės pakuotės;
- stiprus acto kvapas gali rodyti rūgštinius priedus;
- vien spalva nėra patikimas rodiklis – padirbti produktai dažnai kopijuoja spalvas;
- prieš pildami į sistemą, visada patikrinkite klampumą ir skaidrumą.
Prieš pildami automobilio aušinimo sistemą, visada saugiau išbandyti antifrizą, užuot rizikuojant galimai sugadinti variklį. Daugelis vairuotojų juokauja, kad „soda veikia kaip melo detektorius antifrizui“, tačiau šis metodas yra stebėtinai efektyvus ir greitas.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
