Atostogų kelionė, ilga tiesi magistralė, priekyje – nuokalnė. Vairuotojas atleidžia akseleratorių ir įjungia neutralią pavarą arba spaudžia sankabą – atrodo logiška, juk variklis „nedirba”, tad ir kuro nedeginama. Bet būtent šis, geros valios įprotis dažniausiai ir yra tas, dėl kurio realiai permokama už kurą per visą kelionę.
Kodėl neutrali pavara – ne taupymas, o nuostolis
Daugumoje per pastaruosius 25–30 metų pagamintų automobilių veikia DFCO (Deceleration Fuel Cut-Off) sistema: kai akseleratorius atleidžiamas, bet pavara lieka įjungta, degalų tiekimas į variklį visiškai nutraukiamas. Momentinės sąnaudos tokiu atveju – lygiai 0,0 l/100 km. Tai reiškia, kad artėjant prie raudono šviesoforo ar riedant nuokalne, verta tiesiog nuleisti koją nuo akseleratoriaus su įjungta pavara – ne perjungti į neutralią ir ne spausti sankabos.
Ar tai reiškia, kad neutrali pavara visada blogiau? Taip – kol ji įjungta arba sankaba įspausta, DFCO neveikia, variklis grįžta į laisvąją eigą ir sunaudoja apie 0,5–1,0 l/val. degalų vien tam, kad suktųsi. Su dabartinėmis kainomis kiekvienas toks „taupymo” momentas iš tikrųjų yra papildoma išlaida, o ne sutaupytas litras.
Tai jau ne teorija, o skaičiai
Kuro sąnaudos priklauso nuo dviejų dydžių – variklio apsisukimų ir apkrovos. Bandymas su 1,2 l atmosferiniu benzininiu varikliu, važiuojant 50 km/val. greičiu skirtingomis pavaromis, parodė aiškų skirtumą: trečia pavara (2200 aps./min.) – 3,9 l/100 km, ketvirta (1700 aps./min.) – 3,2 l/100 km, penkta (1300 aps./min.) – 2,8 l/100 km. Klaidingas įsitikinimas, kad žemesnės apsukos visada reiškia mažiau degalų, čia neveikia – jei pavara per aukšta ir variklis perkrautas, akseleratorių tenka spausti stipriau, o sąnaudos vėl auga.
Koks greitis realiai ekonomiškiausias tolimai kelionei
Optimalus kompromisas daugumai automobilių magistralėje – tolygus 90–120 km/val. greitis. Oro pasipriešinimas auga proporcingai greičio kvadratui, todėl kiekvienas papildomas 10 km/val. virš šios ribos kainuoja vis daugiau kuro, beveik nesutrumpindamas kelionės laiko. Automobilių ekspertų teigimu, važiuojant pastoviu 90 km/val. greičiu be staigių pokyčių, variklis dirba optimaliu režimu – tyrimais nustatyta, kad tokiomis sąlygomis galima sutaupyti nuo 7 iki 14 % kuro, palyginti su nervingu, kintamo greičio važiavimu.
Sunku nepastebėti, kad ilgose, tiesiose atkarpose kruizo kontrolė šį efektą dar sustiprina – ji padeda išlaikyti stabilų greitį be nereikalingų pagreitėjimų. Tačiau miesto ar tankaus eismo sąlygomis jos „užsispyrimas” išlaikyti nustatytą greitį gali duoti priešingą rezultatą – sistemą verta naudoti tik ilgose, tolygaus eismo atkarpose.
Kiti veiksniai, kurie keičia atsakymą
Universalaus skaičiaus, tinkančio visiems automobiliams, nėra – mažiausios sąnaudos priklauso nuo variklio tipo ir darbinio tūrio, pavarų dėžės perdavimo santykių, automobilio amžiaus, padangų būklės ir net oro temperatūros. Dyzeliniai varikliai dažnai ekonomiškesni nei benzininiai, o susidėvėjusios žvakės, užsikimšę filtrai ar netikslūs davikliai gali padidinti sąnaudas nepriklausomai nuo pasirinkto greičio.
Ką daryti praktiškai
Prieš ilgą kelionę patikrinkite padangų slėgį – net 0,3 baro trūkumas pastebimai padidina sąnaudas. Magistralėje laikykitės tolygaus 90–120 km/val. greičio, venkite staigių pagreitėjimų ir stabdymų, o artėdami prie šviesoforo ar riedėdami nuokalne – tiesiog nuleiskite koją nuo akseleratoriaus su įjungta pavara, ne neutralia. Geras vairavimo įprotis dažnai efektyvesnis nei naujas automobilis – ir šįkart tai ne vien frazė, o fizika.
