„Start/Stop“ sistema daugelį metų skaldė vairuotojus. Kritikai teigia, kad starterių susidėvėjimas galiausiai panaikina bet kokį degalų taupymą. Šalininkai tvirtina, kad technologija veikia. Dabar realaus pasaulio duomenys iš vieno automobilio suteikia konkrečius atsakymus – ir šie skaičiai gali nustebinti skeptikus.
Vienas automobilis, 4500 kilometrų, nulis atstatymų
„Suzuki Vitara“ su 1,4 litro „Boosterjet“ varikliu, švelnia hibridine sistema ir mechanine pavarų dėže pateikė neįprastai švarų duomenų rinkinį. Borto kompiuteris nebuvo atstatytas nuo tada, kai automobilis išvažiavo iš prekybos atstovybės. Matavimo metu odometras rodė 4519 kilometrų.
Rezultatai? Per 4,5 valandos prastovos eisme – akimirkas, kai variklis paprastai veiktų, bet „Start/Stop“ sistema jį išjungtų – automobilis sutaupė daugiau nei 2 litrus degalų.
Tai sudaro maždaug 0,45 litro per valandą važiuojant vietoje. Arba maždaug viena valanda „Start/Stop“ aktyvavimo kas 1000 nuvažiuotų kilometrų.
Ką iš tikrųjų reiškia šie skaičiai
Pažvelkime į tai iš platesnės perspektyvos. Du litrai, sutaupyti nuvažiavus 4500 kilometrų, neskamba revoliucingai. Tačiau apsvarstykime dėsningumą: kas tūkstantį nuvažiuotų kilometrų jūsų automobilis maždaug valandą stovi kamštyje išjungtu varikliu, o ne dirbdamas tuščiąja eiga.
Per metus įprasto važiavimo – tarkime, 15 000 kilometrų – tai reiškia maždaug 15 valandų sustabdyto variklio laiką ir apie 7 sutaupytus litrus degalų. Pagal dabartines Europos degalų kainas kalbame apie 10–12 eurų per metus. Ne gyvenimą keičianti. Bet ir nieko.
Tikrasis klausimas visada buvo kitoks: ar šis sutaupymas atsveria dažnesnio starterių keitimo išlaidas?
Starterių susidėvėjimo argumentas
Šis susirūpinimas buvo prasmingas dar prieš dešimtmetį. Ankstyvosiose „start/stop“ sistemose buvo naudojami įprasti starteriai, sukurti maždaug 50 000 ciklų per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką. „Start/stop“ sistema gali sukelti šimtus ciklų per dieną, todėl starteris gali susidėvėti vos per kelerius metus.
Šiuolaikinės sistemos veikia kitaip. Šiame bandyme tokie lengvieji hibridai kaip „Suzuki“ naudoja integruotą starterį-generatorių – vieną įrenginį, kuris sujungia starterio variklį ir generatorių. Šie komponentai sukurti šimtams tūkstančių ciklų. Inžinerija pasivijo šią koncepciją.
Tradicinės starteriais pagrįstos sistemos taip pat patobulėjo. Patobulinti starteriai, specialiai sukurti „start/stop“ sistemoms, gali atlaikyti 350 000 ar daugiau ciklų – daug daugiau nei daugumai vairuotojų kada nors prireiks.
Amerika atsisako „start/stop“
Kol europiečiai diskutuoja apie šios technologijos privalumus, amerikiečiai jos visiškai atsisako. Nauji EPA reglamentai, priimti vadovaujant Trumpo administracijai, panaikino tiek reikalavimą diegti „start/stop“ sistemas, tiek kreditus, kuriuos gamintojai gaudavo už jų įdiegimą.
Šis politikos pokytis yra platesnio dereguliavimo paketo, kuriuo panaikinamos 2009 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų taisyklės, dalis. Administracijos pozicija: šie išmetamieji teršalai nekelia grėsmės sveikatai, todėl nebūtina privalomai diegti technologijų, skirtų juos mažinti.
Kas bus toliau? „Start/stop“ sistema greičiausiai išnyks iš daugelio Amerikos modelių arba taps mokama parinktimi, o ne standartine įranga. Dereguliavimo šalininkai teigia, kad tai sumažins transporto priemonių kainas. Kritikai tai laiko aplinkosaugos regresija.
Kodėl Europa neseks jų pavyzdžiu
Europos reglamentai juda priešinga kryptimi. CO2 išmetimo tikslai toliau griežtėja, o „start/stop“ išlieka vienu iš paprasčiausių būdų gamintojams pagerinti savo transporto priemonių parko vidurkius. Technologijos įdiegimas kainuoja palyginti nedaug ir duoda išmatuojamų, nors ir kuklių, rezultatų.
Europos pirkėjams „start/stop“ sistema niekur nedings. Aktualesnis klausimas yra tai, ar naujos kartos sistemos užtikrins dar didesnį taupymą.
Vertės verdiktas
Ar „start/stop“ atsiperka? Sąžiningas atsakymas: tikriausiai, bet nežymiai.
Šiuolaikinėse transporto priemonėse su tinkamai suprojektuotomis sistemomis degalų taupymas yra realus, o susirūpinimas dėl patvarumo iš esmės yra pasenęs. Iš technologijos nepraturtėsite, bet ir nenukentėsite. Sistema išpildo tai, ką žada – tiesiog ji nežada daug.
Vairuotojams, kurie daug laiko praleidžia miesto eisme, santaupos kaupiasi greičiau. Greitkelių vairuotojams, kurie retai sustoja, sistema vos įsijungia ir beveik neturi reikšmės.
Vienos „Suzuki“ duomenys neišspręs visų ginčų. Tačiau jie pateikia tai, ko diskusijose dažnai trūko: faktinius skaičius iš realaus vairavimo. Ir šie skaičiai, kad ir kokie kuklūs jie būtų, patvirtina pagrindinę technologijos prielaidą.
Ar ši prielaida svarbi pasaulyje, judančiame link elektrifikacijos, yra visai kitas klausimas. „Start/stop“ gali išspręsti vakarykštę problemą, o rytojaus sprendimai dar laukia užnugaryje.
