Vasaros kelionių sezonas prasidėjo — ir kartu su juo grįžta kasmetis reiškinys, kurį mechanikai mato reguliariai: padangos, sprogstančios greitkelyje. Daugelis vairuotojų kaltina karštį. Tačiau ADAC ekspertas Fabianas Farmannas paaiškino tikrąją priežastį — ir ji yra daug paprastesnė nei oro temperatūra.
Karštis sukuria sąlygas — bet žudo ne jis
Kai oro temperatūra siekia +32°C, asfaltas įkaista iki 60°C. Padanga, nuolat trindamasi į tokį paviršių, viduje pasiekia virš 100°C. Guma minkštėja, šoninės sienelės deformuojasi, vidinė struktūra silpnėja. Tai faktas. Tačiau šiomis sąlygomis padanga paprastai nesprogs — ji tiesiog greičiau dėvėsis.
„Padangos sprogsta ne dėl karščio. Jos sprogsta dėl per mažo slėgio” — taip ADAC ekspertas apibūdina mechanizmą, kurį automobilistų klubas stebi daugelį metų. Per mažo slėgio padanga turi didesnį kontakto su asfaltu plotą — tai reiškia intensyvesnį lenkimąsi kiekvienam apsisukimui ir sparčiau kaupiamą vidinę šilumą. Karštis tas sąlygas tik pablogina. Bet priežastis — slėgis.
Kas nutinka fiziškai, kai slėgis per mažas ir karšta
Vos 0,5 baro skirtumas nuo rekomenduojamos normos jau reikšmingai pailgina stabdymo kelią ir pablogina valdymą. Tai ne teorija — tai matuojamas dydis. Kai tokia padanga važiuoja 130 km/val. greičiu karštu greitkeliu, karkaso struktūra gali tiesiog sugriūti. Rezultatas — momentinis sprogimas, o ne lėtas praradimas. Tai ne praduriama padanga — tai katastrofinis gedimas dideliu greičiu.
Būtent dėl to vasaros sprogimų statistika yra neproporcionali: ne dėl to, kad vasara kažkokia ypač pavojinga, o dėl to, kad vairuotojai, kurie žiemą dar kartais tikrina slėgį po padangų keitimo, vasarą apie tai pamiršta visam sezonui.
Kaip teisingai tikrinti slėgį vasarą
Čia yra niuansas, kurio daugelis nežino: vasarą rekomenduojama padidinti slėgį 0,2 baro virš gamintojo nurodytos normos. Tai sumažina padangos lenkimosi intensyvumą karštame asfalte ir stabdo šilumos kaupimąsi.
Gamintojo rekomenduojama norma dažniausiai nurodyta ant centrinio statramsčio arba degalų bako dangtelio. Ji skirta šaltoms padangoms — tai reiškia, kad slėgį reikia tikrinti ryte arba po ne mažiau kaip dviejų valandų stovėjimo. Jei padanga karšta po kelionės ir jūs matote, kad slėgis „normalus” — realiai jis gali būti per žemas, nes šiltas oras viduje rodo aukštesnę reikšmę.
Ir dar vienas dalykas, kurį vairuotojai dažniausiai pamiršta: atsarginė padanga. Ji stovi bagažinėje mėnesius, o jos slėgis per tą laiką krenta. Prieš kiekvieną ilgą kelionę — patikrinkite ir ją.
TPMS įspėjamoji lemputė — per vėlai
Daugelyje modernių automobilių yra TPMS sistema, kuri įspėja apie per mažą padangų slėgį. Bet yra viena problema: ji suveikia tik tada, kai slėgis jau yra apie 25 proc. žemiau normos. Tai reiškia, kad galite važiuoti su pavojingai mažu slėgiu ir prietaisų skydelyje — tyla.
Ką daryti vietoj to? Manometras — paprasčiausias ir pigiausias sprendimas. Tikrinti kas dvi savaitės — specialistų rekomendacija. Prieš ilgą kelionę — privaloma.
Prieš vasaros kelionę: trijų minučių patikrinimas
Prieš išvažiuodami į ilgesnę kelionę šį vasaros sezoną, patikrinkite tris dalykus: padangų slėgį visose keturiose padangose pagal gamintojo normą plius 0,2 baro, atsarginės padangos slėgį bagažinėje ir padangų šonines sieneles — ar nėra išsipūtimų ar įtrūkimų, kurie rodo vidinę struktūros pažaidą.
Trijų minučių patikrinimas degalinėje gali būti skirtumas tarp saugios kelionės ir pamestų valandų greitkelio kelkraštyje. O birželio ir liepos mėnesiais to kelio kelkraštyje — tikrai nebūna tuščia.
