Uždegimo žvakė – nedidelė ir palyginti nebrangi benzininio variklio detalė, tačiau jos darbas tiesiogiai lemia, ar degalų ir oro mišinys cilindre užsidegs tiksliai tada, kada reikia. Nusilpus žvakei automobilis gali prasčiau užsivesti, trūkčioti, prarasti galią ir sunaudoti daugiau degalų. Ilgai ignoruojama problema gali papildomai apkrauti ir gerokai brangesnius uždegimo sistemos komponentus.
Paskelbtoje publikacijoje primenama, kad realiomis sąlygomis uždegimo žvakių tarnavimo trukmė ne visada sutampa su optimistiniais teoriniais intervalais. Vis dėlto svarbu nepamiršti: konkretų keitimo terminą pirmiausia nustato automobilio gamintojas, todėl universalaus kilometražo visiems varikliams nėra.
Kodėl vienas automobilis žvakes keičia dažnai, o kitas – retai?
Uždegimo žvakės skiriasi konstrukcija ir medžiagomis. Paprastesnės nikelio ar vario lydinių žvakės paprastai tarnauja trumpiau, o platinos ar iridžio elektrodus turintys gaminiai gali būti projektuojami ilgesniems intervalams.
Skiriasi ir pats variklis. Vieni gamintojai žvakių keitimą numato palyginti dažnai, kiti – tik po kelių dešimčių tūkstančių kilometrų ar dar vėliau.
Dėl šios priežasties teisinga taisyklė nėra „žvakes visi turi keisti kas X kilometrų“. Teisingiau sakyti: laikykitės konkretaus variklio techninės priežiūros grafiko ir būklę tikrinkite anksčiau, jei atsiranda simptomų.
Šaltinis rekomenduoja būklę tikrinti kas 15 tūkst. km
Cituojamas serviso specialistas rekomenduoja uždegimo žvakių būklę tikrinti maždaug kas 15 tūkst. km. Publikacijoje teigiama, kad temperatūros svyravimai, vibracija ir degalų kokybė gali trumpinti realų jų tarnavimo laiką.
Tai nėra visų automobilių gamintojams privalomas keitimo intervalas, todėl 15 tūkst. km skaičių racionaliau vertinti kaip profilaktinės patikros rekomendaciją, o ne universalią taisyklę.
Jeigu konkretaus automobilio gamintojas numato ilgaamžes iridžio žvakes keisti, pavyzdžiui, po gerokai didesnės ridos, nebūtina jų automatiškai keisti kas 15 tūkst. km vien dėl bendros rekomendacijos.
Kodėl senesniame variklyje situacija gali keistis?
Didelę ridą turinčiame variklyje degimo kamera nebūtinai išlieka tokia pat švari kaip naujame automobilyje. Dėl nusidėvėjusių sandarinimo elementų į degimo kamerą gali patekti daugiau alyvos, susidaryti apnašų arba pasikeisti degimo procesas.
Publikacijoje pažymima, kad didelės ridos automobiliuose žvakių resursas gali trumpėti, todėl jų būklę verta stebėti dažniau.
Tačiau vien dėl to, kad automobilis nuvažiavo 200 tūkst. km, nereikia automatiškai trumpinti gamintojo intervalo iki konkretaus skaičiaus. Svarbiau įvertinti variklio būklę, alyvos sąnaudas, uždegimo sistemos darbą ir pačias išsuktas žvakes.
Kokie požymiai gali išduoti nusidėvėjusias žvakes?
Žvakės sensta palaipsniui, todėl vairuotojas kartais prie blogėjančio variklio darbo tiesiog pripranta. Atkreipti dėmesį verta į kelis simptomus:
- sunkesnį šalto arba šilto variklio užvedimą;
- netolygų darbą tuščiąja eiga;
- trūkčiojimą stipriau spaudžiant akceleratorių;
- sumažėjusią galią;
- padidėjusias degalų sąnaudas;
- užsidegusią variklio gedimo lemputę;
- diagnostikoje fiksuojamus uždegimo praleidimus.
Vis dėlto nė vienas iš šių simptomų nėra būdingas tik žvakėms. Panašiai gali pasireikšti uždegimo ritės, purkštukų, oro tiekimo, degalų slėgio ar kitų sistemų problemos. Todėl spėti vien pagal simptomą nėra geriausia strategija.
Nusidėvėjusi žvakė gali apkrauti uždegimo ritę
Žvakei dėvintis didėja jos elektrodų tarpas. Kad kibirkštis patikimai peršoktų per didesnį tarpą, uždegimo sistemai gali prireikti aukštesnės įtampos.
Šaltinis atkreipia dėmesį, kad ilgai ignoruojamos nusidėvėjusios žvakės gali didinti apkrovą uždegimo ritėms, kurių keitimas paprastai kainuoja gerokai daugiau nei žvakių komplektas.
Todėl profilaktinė žvakių patikra yra ne vien variklio darbo komforto klausimas – ji gali padėti išvengti papildomų išlaidų.
Išsukta žvakė gali daug papasakoti apie variklį
Patyrusiam mechanikui svarbus ne vien elektrodo nusidėvėjimas. Žvakės spalva ir apnašos gali suteikti informacijos apie degimo procesą.
Neįprastai alyvuota žvakė gali rodyti, kad į cilindrą patenka tepalo, o stiprios apnašos – kad verta ieškoti degimo ar mišinio problemos. Jeigu vieno cilindro žvakė labai skiriasi nuo kitų, tai taip pat gali būti svarbus diagnostinis signalas.
Tačiau žvakių spalvos interpretavimas nėra absoliutus diagnostikos metodas. Šiuolaikiniuose tiesioginio įpurškimo, turbokompresoriniuose ir sudėtingai valdomuose varikliuose teisingai priežasčiai nustatyti gali prireikti kompiuterinės diagnostikos bei kitų patikrų.
Keičiant svarbu parinkti tiksliai tinkamą modelį
Žvakė nėra universali detalė vien todėl, kad jos sriegis tinka. Skiriasi šiluminė vertė, elektrodo konstrukcija, ilgis, tarpas ir kitos charakteristikos.
Netinkama žvakė gali pabloginti variklio darbą, o kraštutiniais atvejais sukelti rimtesnių problemų. Todėl reikia naudoti gamintojo konkrečiam variklio kodui nurodytą specifikaciją arba patikimą jos analogą.
Ne mažiau svarbus ir teisingas montavimas. Pernelyg stipriai priveržta žvakė gali pažeisti cilindro galvutės sriegį, o per silpnai priveržta – nesandarinti tinkamai.
Taigi kada iš tikrųjų keisti?
Pirmas atsakymas visada turėtų būti – pagal automobilio gamintojo nustatytą intervalą. Tačiau nereikia aklai laukti paskutinio kilometro, jei variklis jau siunčia aiškius signalus.
Reguliari patikra, ypač didesnę ridą turinčiame automobilyje, leidžia pastebėti problemą anksčiau. O jeigu nežinoma, kada žvakės buvo keistos paskutinį kartą, pavyzdžiui, ką tik įsigijus naudotą automobilį be patikimos serviso istorijos, jų būklės patikrinimas yra logiška pradinio aptarnavimo dalis.
Nedidelė uždegimo žvakė kainuoja palyginti nedaug, tačiau jos ignoravimas gali lemti ne tik prastesnį važiavimą, bet ir gerokai brangesnę gedimų grandinę.
