Uždegimo žvakės – viena pigiausių ir lengviausiai prieinamų benzininio variklio dalių, tačiau jos gali pasakyti apie variklio būklę daugiau nei „check engine” lemputė prietaisų skydelyje. Užtenka išsukti žvakę ir pažiūrėti į elektrodo bei izoliatoriaus spalvą, kad sužinotumėte, ar degalų ir oro mišinys tinkamas, ar į degimo kamerą nepatenka alyva.
Kodėl žvakės spalva svarbi – ir kodėl šis įgūdis nyksta
Šiuolaikiniai automobiliai problemas signalizuoja kontrolinėmis lemputėmis, o gedimų priežastis dažniausiai nustato diagnostinis kompiuteris. Fiziškai apžiūrėti detalę – bent jau pirmame etape – daugelis net nebando. Tačiau mechanikai tvirtina, kad žvakės „skaitymas” vis dar yra vienas greičiausių būdų įvertinti variklio sveikatą, ypač senesniuose automobiliuose.
Kas bent kartą pats keitė žvakes, tas žino – kartais viena žvakė iškart pasako daugiau nei valandos diagnostika.
Šviesiai ruda žvakė – variklis sveikas
Taisyklingai veikiantis variklis su gerai sureguliuotu degalų ir oro mišiniu ant žvakės elektrodo ir keramikinio izoliatoriaus palieka lengvą, šviesiai rudą arba smėlio spalvos apnašą. Elektrodas nėra šlapias, ant jo nėra riebių nuosėdų, o izoliatorius tolygiai padengtas plonu sluoksniu. Jei po keliolikos tūkstančių kilometrų išsuktos žvakės atrodo būtent taip – degalų sistema dirba tinkamai ir nerimauti nėra dėl ko.
Juoda žvakė – per daug degalų arba alyva degimo kameroje
Juodas, sausas ir matinis apnašas ant žvakės reiškia, kad variklis dirba su per turtingu mišiniu – gauna per daug degalų, palyginti su oro kiekiu. Priežastys gali būti gana paprastos: užsikimšęs oro filtras riboja oro patekimą, o valdymo blokas kompensuoja tai pridėdamas degalų. Kiti galimi kaltininkai – sugedęs oro srauto jutiklis, nesandarus purkštukas arba netinkamai veikiantis degalų slėgio reguliatorius.
Variklis, dirbantis su per turtingu mišiniu, naudoja daugiau degalų ir praranda galią, tačiau bent jau perkaitimo grėsmės nėra.
Kai juodas apnašas yra šlapias ir riebus
Visai kita situacija – kai juodas apnašas ant žvakės yra drėgnas ir riebus, o išsukus žvakę jaučiamas aiškus variklinės alyvos kvapas. Tai reiškia, kad alyva patenka į degimo kamerą. Kaltininkai gali būti susidėvėję stūmoklio žiedai, pažeista galvutės tarpinė, nusidėvėję vožtuvų kotų sandarikliai arba sugedusi karteryje ventiliacijos sistema.
Alyvuota žvakė – rimtesnis signalas nei turtingas mišinys. Tai rodo mechaninį variklio susidėvėjimą, kuris savaime nepraeis ir tik gilės laikui bėgant.
Balta žvakė – pavojingiausias signalas
Jei žvakė nenatūraliai šviesi, balta arba pilkšva, be jokio apnašo, o izoliatorius atrodo beveik kaip naujas – variklis dirba su per lieso mišiniu. Oro yra per daug, palyginti su degalais. Tai gerokai pavojingesnė situacija nei per turtingas mišinys.
Liesas mišinys pakelia degimo temperatūrą. Tai veda prie degimo kameros perkaitimo, priešlaikinio užsidegimo, o kraštutiniais atvejais – stūmokliai termiškai išsiplečia ir gali užstrigti cilindre. Tokios priežastys: nesandarumas įsiurbimo sistemoje, sugedęs deguonies jutiklis, užsikimšęs purkštukas arba per žemas degalų sistemos slėgis.
Kaip patikrinti žvakes pačiam ir ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Žvakes geriausia tikrinti planinio keitimo ar techninės apžiūros metu. Daugelyje automobilių užtenka žvakių rakto ir prailgintuvo. Automobiliuose su uždegimo ritėmis, montuojamomis tiesiai ant žvakių, pirma reikia atjungti elektrinį kištuką ir ištraukti ritę.
Visos žvakės turėtų atrodyti panašiai. Jei trys turi normalų šviesiai rudą apnašą, o viena juoda ir šlapia – problema konkrečiame cilindre. Remiantis ADAC rekomendacijomis, tokiu atveju verta kuo greičiau kreiptis į servisą, nes ilgai ignoruojama problema gali brangiai kainuoti.
Lietuvoje, kur didelė dalis automobilių parko vis dar sudaro vyresni modeliai be pažangios diagnostikos, žvakių spalvos tikrinimas išlieka itin aktualus. Tiesą sakant, tai vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų savarankiškai įvertinti variklio būklę – tam nereikia nei diagnostinio įrenginio, nei vizito servise.
