Variklinė alyva tepa, aušina, sando ir pašalina degimo metu susidarančias priemaišas. Bet ji pasako ir dar kai ką – apie variklio būklę. Spalva, kvapas, konsistencija ir lygis ant matuoklės per vieną minutę gali atskleisti tai, kas kitaip paaiškėtų tik servise. Tam nereikia nei specialių įrankių, nei mechaniko kvalifikacijos.
Alyva balta kaip pienas – vanduo variklyje
Jei alyva ant matuoklės turi pieniškos spalvos atspalvį, o konsistencija primena tepamąjį – variklyje yra vandens. Panašus gelsvai baltas nuosėdų sluoksnis dažnai matomas ir po alyvos pripylimo kamščiu.
Dažniausiu atveju kaltininkas – kondensatas. Automobilis važinėja tik trumpomis trasomis, variklis nespėja pasiekti darbinės temperatūros, drėgmė neigaruoja ir kaupiasi alyvoje. Sprendimas nesudėtingas: bent kartą per savaitę pravažiuoti ilgesnį atstumą, kad variklis dirbtų optimalioje temperatūroje mažiausiai 20–30 minučių. Arba trumpinti alyvos keitimo intervalą.
Bet jei pieniškumas intensyvus – alyva atrodo kaip kava su pienu, susidaro grumsteliai – tai jau ne kondensatas. Tai aušinimo skystis alyvoje. Beveik visada tai reiškia pažeistą galvutės tarpiklį, o blogiausiu atveju – įtrūkusią galvutę ar variklio bloką. Tokiu atveju automobilis turi nedelsiant patekti į servisą.
Alyva kvepia degalais – kodėl tai pavojinga
Jei alyvoje justi benzino ar dyzelino kvapas – tai signalas, kurio negalima ignoruoti.
Benzininių variklių atveju priežastis dažniausiai ta pati – trumpos trasos. Nesudegęs kuras prasiskverbia pro stūmoklius į alyvos padėklą, o per trumpą kelionę alyva nepakankamai įkaista, kad kuras išgaruotų.
Su dyzeliniais varikliais, turinčiais kietųjų dalelių filtrą (DPF), situacija rimtesnė. DPF regeneracijos metu valdymo blokas įpurškia papildomą kuro dozę, kad pakiltų išmetamųjų dujų temperatūra ir suodžiai sudegę. Dalis to kuro patenka į alyvos padėklą. Jei automobilis važinėja daugiausia mieste ir regeneracijos procesas nuolat nutraukiamas išjungiant variklį, kuro alyvoje vis daugėja.
Paradoksalus požymis: alyvos lygis ant matuoklės kyla, o ne krenta. Tai reiškia, kad alyva skiedžiama kuru, praranda tepimo savybes ir skystėja. Blogiausiu atveju – variklis lieka be pakankamo tepimo ir sugenda.
Juoda ir tiršta kaip sirupas – seniai laikas keisti
Variklinė alyva tamsėja dirbdama – tai normalu. Jau po keliasdešimt kilometrų ji pakeičia spalvą, nes renka degimo produktus ir palaiko variklio švarą. Bet kai alyva ne tik juoda, o dar ir tiršta – tai ženklas, kad keitimo intervalas seniai praleistas.
Svarbu: pilti šviežios alyvos ant senos – ne sprendimas. Nusidėvėjusi alyva suskiedžia naują porciją ir sumažina jos savybes. Vienintelis teisingas veiksmas – pilna alyvos ir filtro keitimas.
Kiek alyvos turi rodyti matuoklė
Matuoklė turi dvi žymes – minimumą ir maksimumą. Alyva turėtų būti tarp jų, geriausia – arčiau viršutinės žymės. Per žemas lygis reiškia, kad variklis alyvą dega arba praranda per nuotėkius. Per aukštas – gali reikšti skiedimą kuru.
Matavimą geriausia atlikti šiltam varikliui, praėjus kelioms minutėms po sustojimo, automobiliui stovint ant lygaus paviršiaus. Tuomet alyva spėja nutekėti į padėklą ir rodmenys bus tikslūs.
Kodėl tai aktualu Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje naudotų automobilių rinkoje nemažai dyzelinių modelių su DPF filtrais ir miestietiško vairavimo profilio. Kas bent kartą bandė suprasti, kodėl servise pateikta sąskaita didesnė nei tikėtasi, tas žino – dažnai viskas prasidėjo nuo to, kad laiku nepatikrintas alyvos lygis ar būklė.
Minutė prie variklio su matuokle – tiek trunka ši patikra. Ir kartais tiek užtenka, kad nereikėtų mokėti už kapitalinį remontą.
