Savininkas nuplovė automobilio variklį. Variklyje lūžo stūmoklis. Naujas variklis kainavo daugiau nei automobilis. Variklio plovimas plovykloje dažnai atrodo kaip penkių minučių kosmetika, tačiau aukšto slėgio srovė po variklio dangčiu pasiekia elektros jungtis, jutiklius ir oro įsiurbimą – vietas, kurioms vanduo yra didesnis priešas nei purvas.
Spalio pabaigoje tokia mintis kyla ne vienam: latakuose po valytuvais prisirenka lapų, o prieš žiemą norisi automobilį sutvarkyti iki galo. Daugelis iš mūsų bent kartą esame nukreipę purkštuką po variklio dangčiu – ir tik vėliau sužinojome, kuo tai gresia. Daugelio automobilių instrukcijose variklio plovimas apskritai neleidžiamas arba net neminimas.
Kur patenka vanduo ir ką jis sugadina
Varšuvoje servisą turintis mechanikas Marcinas, kurį cituoja lenkų leidinys „Auto Świat“, dirba visai šalia savitarnos plovyklos, todėl tokias pasekmes mato iš arti. Būtent jo klientas po plovimo liko su lūžusiu stūmokliu ir ieškojo naudoto „Ford Focus“ variklio, nes naujas kainavo daugiau, nei vertas automobilis. Ypač pavojinga vieta, mechaniko teigimu, – oro įsiurbimo sistema. „Dažnas plovimas trumpina gyvenimą“, – sako jis.
Kodėl vanduo įsiurbimo trakte toks pražūtingas? Skystis beveik nesispaudžia. Pateko į cilindrą – ir suspaudimo takte stūmoklis atsiremia į jį kaip į sieną, o smūgį perima švaistiklis ir pats stūmoklis.
Elektronika ir uždegimas
Stipri srovė įspaudžia vandenį į elektros jungtis, jutiklius, uždegimo rites ir valdymo blokus. Pasekmės – netolygus variklio darbas, trūkčiojimas arba automobilis, kuris tiesiog neužsiveda. Užlietos žvakės ir uždegimo laidai dažniausiai išdžiūsta be didesnės žalos, tačiau senesnių automobilių laidų pynės būna trapios, ir stipri srovė jas gali pažeisti. Į saugiklių dėžę ar jungtį įsigėrusi drėgmė išgaruoja lėtai, todėl gedimai gali išlįsti ne iš karto ir būti sunkiai diagnozuojami.
Atskira bėda – agresyvi chemija. Stiprūs valikliai ardo gumą, plastiką, tarpines ir laidų izoliaciją. Išdžiūvę jų likučiai gali sudaryti laidžias nuosėdas, o šios – sukelti trumpąjį jungimą, perdeginti saugiklį ar net pažeisti variklio valdymo bloką.
Šaltas vanduo ant karšto metalo
Kita brangi klaida – plauti variklį iš karto po kelionės. Išmetimo kolektorius ir turbokompresorius ilgai išlieka įkaitę, o staigus temperatūros pokytis sukelia metalo įtempius, dėl kurių gali atsirasti mikroįtrūkimų ar deformacijų. Plovykloje to nepamatysi. Paaiškėja vėliau – servise.
Tai gal variklio skyriaus geriau apskritai neliesti?
Bekontaktė plovykla – prasčiausias pasirinkimas
Savitarnos boksas atrodo patogiausias: purkštukas, putos, kelios minutės. Bet būtent čia rizika didžiausia, nes slėgis skirtas kėbului, o ne jungtims ir tarpinėms. Daugelyje plovyklų variklio plovimas taisyklėse draudžiamas – operatoriai nenori atsakyti už žalą, todėl, jei kas nors sugenda, atsakomybė lieka vairuotojui. Specializuotos plovyklos variklius plauna, tačiau ne visos prisiima atsakomybę, jei po procedūros variklis neužsiveda. Sprendimas – jūsų. Remonto sąskaita – irgi.
Plauti savo kieme buitiniu aukšto slėgio plautuvu – irgi ne išeitis. Vanduo su alyva ir chemija nuteka tiesiai į gruntą, o savivaldybių tvarkymo ir švaros taisyklės automobilių plovimą ne tam skirtose vietose dažnai riboja. Net plaunant kėbulą mechanikas pataria laikyti purkštuką bent 30 cm atstumu ir nenaudoti smūginių (rotacinių) antgalių, kurie gali nuplėšti dažus ar įpjauti gumą.
Purvas po variklio dangčiu kenkia mažiau, nei atrodo
Nedidelis dulkių sluoksnis variklio galvutei, blokui ar pavarų dėžės korpusui nekenkia. Kita vertus, ant švaraus paviršiaus lengviau pastebėti šviežią nuotėkį.
Kitas reikalas – lapai, spygliai ir smėlis. Latakuose po valytuvais susikaupę lapai sulaiko drėgmę, pūva ir gali užkimšti salono ventiliacijos angas, o smėlis prie judančių dalių greičiau dildo guolius ir diržus. Lapų išrinkimas – vienas iš darbų, kuriuos verta įtraukti į rudens patikrą prieš šalčius.
Nuotėkio prieš techninę apžiūrą nenuplausi
Nuplautas variklis techninės apžiūros neišgelbės, jei kažkas teka. Pagal Tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 8.4.1 poziciją didelis trūkumas fiksuojamas, kai nuvalius lašus per minutę ant žemės susidaro nauji alyvos, degalų ar kitų eksploatacinių skysčių lašai (išskyrus langų plovimo skystį). Techninės apžiūros tvarkos aprašo 24 punktas aiškus: ataskaita su dideliais ar pavojingais trūkumais nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. Jei po variklio dangčiu matyti aušinimo skysčio pėdsakų, nuotėkį reikia rasti ir pašalinti, o ne nuplauti, o papildant skystį lemia gamintojo patvirtinimas, ne spalva.
Kada valyti verta ir kaip tai padaryti be rizikos
Rimtas valymas reikalingas trimis atvejais: prieš didesnį variklio remontą, kad smėlis nepatektų į vidų, po gedimo, kai variklio skyriuje išsiliejo alyva, aušinimo ar stabdžių skystis, ir kai purvo sluoksnis jau liečia judančias dalis. Kitais atvejais pakanka kartą per metus atidžiai apžiūrėti variklio skyrių.
- Lapus ir šiukšles iš latakų po valytuvais išrinkite rankomis arba dulkių siurbliu.
- Plastikinius dangčius ir dėmes valykite mikropluošto šluoste su variklio skyriui skirta riebalus šalinančia priemone, ją purkškite tik ant nešvarių vietų.
- Indų ploviklio nenaudokite: jis ardo gumą ir plastiką, o jam nuplauti reikia daug vandens.
- Jei be vandens neapsieinama, variklis turi būti visiškai atvėsęs, o akumuliatorius, generatorius, saugiklių dėžė, uždegimo ritės, jutikliai ir oro įsiurbimas – uždengti plėvele. Srovė – kuo silpnesnė.
- Neužveskite variklio, kol viskas visiškai neišdžius.
Saugesnė alternatyva vandeniui – variklio skyriui skirta valymo chemija, kurią po kelių minučių galima nupūsti suslėgtu oru. Ji išgaruoja greičiau nei vanduo, nors elektros jungtims atsargumo vis tiek reikia. Jei automobilyje daug elektronikos, šį darbą patikimiau patikėti servisui.
Šį savaitgalį, kol dar nešalta, atidarykite variklio dangtį ir patikrinkite latakus po valytuvais – užtruks kelias minutes. Aukšto slėgio purkštuką palikite kėbului.
