„Taupus vairavimas” gali brangiai kainuoti varikliui. Ne per daug aukštos apsukos gadina variklį — o per žemos kartu su prispaustu akseleratoriumi. Tai vadinamasis „perkrovimo” reiškinys, ir pavasarį, po ilgo žiemos miesto ciklo, jis pasireiškia ypač dažnai.
Nemažai vairuotojų tiki, kad kuo mažesnės variklio apsukos, tuo mažiau jis dyla ir tuo mažiau sunaudoja degalų. Logika skamba pagrįstai — bet tik iš dalies. Realybė sudėtingesnė, ir mechanikai ją mato kasdien: varikliai, kurie metų metus buvo vairuojami „taupiai”, dažnai ateina į servisą su tais pačiais gedimais.
Kas yra „perkrovimas” ir kodėl jis žaloja variklį
„Perkrovimas” nutinka tada, kai vairuotojas pasirenka per aukštą pavarą esamam greičiui ir tuo pačiu spaudžia akseleratorių. Pavyzdžiui: šešta pavara 40 km/val. greičiu mieste, kai variklis sukasi apie 1 000–1 200 rpm ir tuo pat metu reikia greitėti.
Šioje situacijoje variklis turi generuoti sukimo momentą be pakankamo apsisukimų skaičiaus. Tai sukelia stiprias vibracijas, kurios neigiamai veikia alkūninio veleno guolius, variklio pagalvėles ir pavarų dėžės komponentus. Prastesnis tepimas žemomis apsukomis dar labiau pagreitina detalių nusidėvėjimą — alyvos siurblys dirba mažesniu slėgiu ir ne visas mazgas gauna reikiamą tepimą laiku.
Papildoma pasekmė — anglies nuosėdų kaupimasis degimo kameroje. Varikliui nuolat dirbant žemomis apsukomis, degimas vyksta per žemoje temperatūroje. Nevisiškai sudegusios nuosėdos ilgainiui pablogina kompresijos rodiklius, stabdo purkštukų veikimą ir gali užkimšti EGR vožtuvą.
Benzininiai ir dyzeliniai varikliai — skirtingos ribos
Kiekvienas variklio tipas turi savo darbo diapazoną, kuriame jis veikia optimaliai.
Šiuolaikiniai benzininiai varikliai sukonstruoti patogiam darbui aukštesnio apsukų diapazono zonoje — apie 2 500–3 500 rpm. Nuolatinis važiavimas žemiau 1 500 rpm esant apkrovai yra aiškus „perkrovimo” požymis.
Dyzeliniai varikliai dirba kitaip: jų optimalios pastovaus greičio apsukos paprastai yra 2 000–3 000 rpm. Virš šios ribos turbinos apkrova ir alyvos temperatūra žymiai pakyla — agresyvus vairavimas ilgalaikiu režimu irgi nėra idealu. Tačiau miesto eismo ciklas, kai dyzelinis variklis retai perkopia 1 500 rpm, yra priešingas kraštutinumas.
Ar tai reiškia, kad reikia važiuoti greitai? Ne. Reiškia, kad reikia tinkamai rinktis pavarą — važiuoti žema pavara ir vidutinėmis apsukomis yra geriau nei aukšta pavara ir minimaliu sukimusi su pastoviu akseleratoriaus spaudimu.
Miesto ciklas ir DPF — pavasario problema
Ypač jautrus žemų apsukų poveikiui yra dyzelinių automobilių kietųjų dalelių filtras (DPF). Jo normali regeneracija — suodžių išdeginimas — reikalauja aukštesnės išmetimo sistemos temperatūros, kuri pasiekiama tik pakankamomis apsukomis ir apkrova.
Kai automobilis daugiausiai važinėja mieste trumpais atstumais ir žemomis apsukomis, DPF neregeneruoja tinkamai. Suodžiai kaupiasi. Po žiemos, kai daug mašinų buvo naudojamos tik trumpoms miesto kelionėms, DPF kimšimosi problema yra viena dažniausių pavasarinio serviso diagnozių Lietuvoje. LRT cituojami techninės apžiūros ekspertai nurodo, kad automobiliai, kurie retai važiuoja, TA metu gali parodyti didesnį dūmingumą nei reguliariai naudojami — būtent dėl nevisiškai sudegusių nuosėdų kaupimosi.
Katalizatorius kenčia dėl tos pačios priežasties: žema temperatūra neleidžia pasyviai išdeginti sukauptų anglies nuosėdų. Užkimšęs katalizatorius — tai jau ne dešimtys, o šimtai eurų eurų servise.
Kaip „prapūsti” variklį — paprastas profilaktinis metodas
Ekspertai rekomenduoja paprastą ir nemokamą procedūrą: kartą per 100 km kelių minučių greito važiavimo autostrada arba atvirame kelyje, pasirinkus žemesnę pavarą nei įprasta.
Konkrečiai: jei paprastai važiuojate penkta pavara 110 km/val., pabandykite ketvirtą pavarą 90–100 km/val. greičiu tris–penkias minutes. Variklio apsukos pakyla iki 2 500–3 000 rpm, išmetimo sistema įkaista ir pradeda pasyviai deginti sukauptas nuosėdas. Tai nesukelia papildomos apkrovos, jei vairuojate sklandžiai ir neliečiate apsukų ribos.
Ši procedūra ypač aktuali dyzeliniams automobiliams, kurie žiemą daugiausia važinėjo mieste. Pavasaris yra geras metas tai padaryti — prieš artėjantį pavasarinį techninės apžiūros piką.
Kada jau per vėlu — gedimų požymiai
Jei variklis ilgai dirbo netinkamu režimu, požymiai nebūna iš karto ryškūs. Tačiau kai kurie signalai turėtų paskatinti apsilankyti servise:
Padidėjęs degalų sunaudojimas be akivaizdžios priežasties dažnai rodo nuosėdas purkštukuose arba degimo kameroje. Nestabili tuščioji eiga ar trūkčiojimai važiuojant gali rodyti EGR gedimą arba DPF kimšimąsi. Prietaisų skydelyje užsidegusi DPF arba variklio tikrinimo lemputė — tai jau konkrečios diagnostikos reikalas.
Pažįstamas mechanikas kartą paprastai pasakė: „Variklis toleruoja viską — tik ne neišprusimą.” Reguliarus trumpas važiavimas didesnėmis apsukomis kainuoja daugiau degalų per tuos kelis kilometrus. Tačiau jis gali sutaupyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų DPF keitimo ar variklio valymo sąskaitoje.
Pavasaris — tinkamas metas prisiminti, kad variklis retkarčiais reikalauja ne ekonomikos, o laisvės.
