Europos Sąjunga grįžta prie techninės apžiūros sistemos reformos – ir šį kartą pokyčiai gali būti esminiai. Europarlamento balsavimas dėl naujojo Kelių tinkamumui skirto paketo numatomas artimiausiomis savaitėmis. Tai reiškia, kad Lietuvos vairuotojams, ypač dyzelinių automobilių savininkams, jau dabar verta suprasti, kas keičiasi ir kodėl viena iš siūlomų priemonių gali lemti, ar automobilis apskritai išvažiuos iš apžiūros stoties.
DPF filtras: kodėl jo pašalinimas gali tapti kelione į metalo laužą
Vienas svarbiausių siūlomų pakeitimų – išmetamųjų dujų analizės metodikos atnaujinimas. Šiuo metu techninės apžiūros metu naudojami dūmomačiai – prietaisai, kurie matuoja dūmų intensyvumą, bet neidentifikuoja tikslios dujų sudėties. Pagal naują pasiūlymą būtų naudojami pažangūs išmetamųjų dujų analizatoriai, galintys nustatyti ne tik bendrus rodiklius, bet ir konkrečius dalykus – ar DPF filtras yra, ar veikia EGR vožtuvas, ar SCR sistema neišjungta.
Praktiškai tai reiškia: automobilis su pašalintu DPF filtru techninės apžiūros neišlaikys. Apžiūra nebus išlaikyta tol, kol filtras nebus įmontuotas atgal. O jei montavimas kainuoja daugiau nei automobilis – kelias lieka vienas.
Kodėl vairuotojai šalina DPF filtrus? Priežastys žinomos: brangūs gedimai, dažnas perkrovimas miesto sąlygomis, užsikimšimo problemos. Tačiau be šio filtro automobilis neatitinka homologacijos reikalavimų ir išskiria žymiai daugiau kietųjų dalelių bei azoto oksidų. Tai ne tik aplinkos, bet ir viešosios sveikatos klausimas.
Ridos sukimas taps matomas per OBD jungtį
Antra svarbi naujovė – europinis transporto priemonių registras su realiais ridos duomenimis. ES siekia sukurti bendrą CEPiK tipo duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama informacija apie visus ES rinkoje cirkuliuojančius automobilius – įskaitant ridą.
Ir čia esminis skirtumas nuo dabartinės praktikos: rida būtų nuskaitoma ne iš prietaisų skydelio rodmens, o tiesiogiai iš automobilio borto sistemos per OBD jungtį, naudojant OBFCM duomenis. Šie duomenys kaupiami pačiame automobilio valdymo bloke ir yra žymiai sunkiau suklastojami nei spidometro rodymas.
Tai reiškia, kad naudotų automobilių rinkoje ridos klastojimas taptų žymiai sunkesnis – ir žymiai lengviau aptinkamas. Techninės apžiūros metu diagnostas galėtų ne tik nurodyti tikrąją ridą, bet ir identifikuoti variklio galios modifikacijas.
Apžiūrų dažnumas: rečiau jauniems, dažniau seniems
Trečias siūlomas pakeitimas liečia apžiūrų periodiškumą. Pagal dabartinį ES pasiūlymą pirmoji techninė apžiūra būtų atliekama po ketverių metų nuo pirmosios registracijos, vėliau – kas dvejus metus. Tik automobilius, eksploatuojamus daugiau nei dešimt metų, apžiūrėti reikėtų kasmet.
Eismo saugumo organizacija ETSC šią dalį kritikuoja – jos teigimu, kasmetinės apžiūros senesniam nei dešimties metų automobilių parkui yra būtinybė, nes ES automobilių parkas sensta. Organizacija taip pat ragina įtraukti privalomus lengvųjų komercinių transporto priemonių (furgonų) patikrinimus kelio trasose ir sistemingą pažangių saugos sistemų – pvz., eismo juostos palaikymo – tikrinimą apžiūros metu.
Kaip tai paveiks Lietuvos vairuotojus
Lietuva techninę apžiūrą reguliuoja pagal nacionalinius teisės aktus, tačiau ES direktyvos nustato minimalius reikalavimus, kuriuos valstybės narės privalo įgyvendinti. Kai ES techninės apžiūros paketas bus priimtas – o balsavimas artėja – Lietuva turės perimti naujus standartus.
Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių ES: vidutinis automobilio amžius viršija 14 metų. Tai reiškia, kad kasmetinių apžiūrų reikalavimas paveiktų didelę dalį mūsų kelių transporto. Be to, Lietuvoje naudotų dyzelinių automobilių iš Vakarų Europos importas yra reikšmingas – ir dalis jų atvažiuoja jau su pašalintais DPF filtrais arba modifikuota programine įranga.
Ar jūsų automobilis turi DPF filtrą ir ar jis veikia – šis klausimas po reformos taps apžiūros stoties klausimu, o ne tik techninio pasirinkimo reikalu. Geriau tai išsiaiškinti dabar, nei sužinoti apžiūros metu.
