Perkant naudotą automobilį Lietuvoje vienas pirmųjų klausimų dažnai būna ne tik modelis, rida ar kaina, bet ir pardavėjas – privatus asmuo ar automobiliais prekiaujanti įmonė. Nors abiem atvejais pirkėjui svarbu žinoti savo teises, praktiškai rizikos ir galimybės apginti savo interesus gali skirtis.
Specialistai pabrėžia, kad vien pardavėjo statusas savaime negarantuoja gero pirkinio. Daug svarbiau automobilio istorija, faktinė techninė būklė, dokumentai ir tai, kas įrašoma pirkimo–pardavimo sutartyje.
Privatus pardavėjas dažnai vilioja mažesne kaina
Naudotų automobilių rinkoje privatūs pardavėjai daliai pirkėjų atrodo patraukliau dėl mažesnės kainos ir didesnių galimybių derėtis. Be to, perkant automobilį tiesiai iš ankstesnio jo savininko galima sužinoti daugiau apie eksploataciją, atliktus remontus ir automobilio naudojimo aplinkybes.
Portalą „Autogidas.lt“ valdančios UAB „Horizontal Media“ atstovas Tautvydas Stasiulis pabrėžia, kad tiek privatūs pardavėjai, tiek įmonės turi pareigų pirkėjui ir negali sąmoningai slėpti žinomų svarbių automobilio trūkumų.
„Privatūs pardavėjai dažniausiai vilioja mažesne kaina ir didesnėmis derybų galimybėmis. Dalis pirkėjų nori tiesiogiai pabendrauti su automobilio savininku bei sužinoti jo naudojimo istoriją“, – sako T. Stasiulis.
Tačiau mažesnė pradinė kaina nebūtinai reiškia mažesnes bendras išlaidas. Jei netrukus po sandorio paaiškėja rimtas variklio, transmisijos, elektronikos ar kitas gedimas, remontas gali pareikalauti šimtų ar net tūkstančių eurų.
Įmonė gali suteikti daugiau skaidrumo, tačiau tai nėra garantija
Automobilių prekybos įmonės dažnai pasirenkamos pirkėjų, kurie nori aiškesnio sandorio ir daugiau informacijos apie perkamą transporto priemonę. Tokiais atvejais gali būti pateikiama dokumentuota automobilio istorija, papildomos patikros ar garantijos sąlygos.
„Perkant automobilį iš įmonės, dažniau pateikiama dokumentuota automobilio istorija, gali būti suteikiama garantija, aiškiau apibrėžiama pardavėjo atsakomybė. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie neturi daug patirties arba nori sumažinti galimas rizikas“, – teigia T. Stasiulis.
Vis dėlto vien tai, kad skelbime pardavėju nurodyta įmonė, dar nereiškia, kad automobilio galima netikrinti. Pirkėjui verta vertinti kiekvieną automobilį individualiai.
- Patikrinti VIN ir prieinamą automobilio istoriją.
- Įvertinti faktinę ridą ir jos pagrįstumą.
- Atlikti diagnostiką nepriklausomame servise.
- Patikrinti kėbulą ir ankstesnių eismo įvykių požymius.
- Įvertinti variklio, pavarų dėžės ir važiuoklės būklę.
- Patikrinti saugos sistemas ir įspėjamąsias lemputes.
- Atidžiai perskaityti pirkimo–pardavimo sutartį.
Paslėpti defektai – viena brangiausių naudoto automobilio pirkimo rizikų
Didžiausios problemos dažnai prasideda ne automobilio apžiūros metu, o praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po sandorio. Tuomet gali išryškėti gedimai, kurių įprastos apžiūros metu pirkėjas nepastebėjo.
Pasak T. Stasiulio, svarbu atskirti įprastą naudoto automobilio nusidėvėjimą nuo trūkumo, kuris egzistavo automobilio pardavimo metu, tačiau pirkėjui nebuvo atskleistas.
„Svarbu suprasti, kad paslėpti defektai nėra pirkėjo neapsižiūrėjimas. Jeigu trūkumas egzistavo dar pardavimo metu, tačiau nebuvo atskleistas, už tai atsako pardavėjas“, – aiškina specialistas.
Prie rimtų problemų gali būti priskiriami neatskleisti variklio ar pavarų dėžės gedimai, nekokybiškai po eismo įvykio suremontuotas automobilis, manipuliuota rida ar neveikiančios svarbios saugos sistemos.
Priklausomai nuo konkrečių aplinkybių ir teisinio santykio tarp šalių, pirkėjas gali siekti kainos sumažinimo, nuostolių ar remonto išlaidų atlyginimo, o rimtais atvejais – ir sutarties nutraukimo. Ginčo atveju itin svarbūs tampa dokumentai ir įrodymai, todėl pastebėjus problemą verta ją užfiksuoti ir neskubėti remontuoti automobilio nepasirūpinus gedimo priežastį patvirtinančiais dokumentais.
Tikroji automobilio kaina sutartyje gali tapti labai svarbi
Viena iš klaidų, kurios pirkėjui gali brangiai kainuoti, yra netikslios automobilio kainos nurodymas pirkimo–pardavimo sutartyje. Kartais šalys susitaria dokumentuose įrašyti mažesnę sumą nei faktiškai sumokėta.
Jeigu vėliau kyla rimtas ginčas, toks sprendimas gali apsunkinti pirkėjo galimybes įrodyti, kiek pinigų iš tikrųjų buvo sumokėta. Todėl specialistai rekomenduoja sutartyje nurodyti tikrąją sandorio vertę ir aiškiai aprašyti žinomus automobilio trūkumus.
Taip pat verta išsaugoti skelbimą, susirašinėjimą su pardavėju, mokėjimo dokumentus, serviso išvadas ir kitą su sandoriu susijusią informaciją. Jei pardavėjas skelbime nurodė konkrečias automobilio savybes, ši informacija vėliau gali būti reikšminga sprendžiant ginčą.
Ar verta skolintis brangesniam, bet geresnės būklės automobiliui?
Dalį pirkėjų prie pigesnių automobilių nukreipia ribotas biudžetas. Tačiau mažesnė pirkimo kaina gali reikšti didesnę remonto riziką, todėl kai kurie vairuotojai renkasi finansavimą ir ieško naujesnio arba geresnės techninės būklės automobilio.
„Autogidas.lt“ finansavimo partnerio „GF banko“ komercijos pareigūnas Skirmantas Ketvirtis atkreipia dėmesį, kad nebūtina finansuoti visos automobilio kainos.
„Pirkėjai, radę geresnės techninės būklės, tačiau brangesnį nei planuota automobilį, gali išsimokėtinai padengti tik dalį jo kainos. Dalinis automobilio finansavimas leidžia įsigyti patikimesnį ir kokybiškesnį automobilį bei suteikia daugiau pasirinkimo laisvės“, – teigia S. Ketvirtis.
Vis dėlto brangesnis automobilis automatiškai nereiškia patikimesnio automobilio, todėl finansavimas neturėtų pakeisti techninės patikros. Be to, prie mėnesio įmokos reikia pridėti visas kitas automobilio išlaikymo sąnaudas.
- Privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą.
- KASKO, jei savininkas jį pasirenka arba jo reikalauja konkrečios finansavimo sąlygos.
- Degalus arba elektros energiją.
- Periodinį techninį aptarnavimą.
- Padangas ir sezoninę jų priežiūrą.
- Nenumatytus remonto darbus.
- Registracijos ir kitus su automobilio eksploatavimu susijusius mokesčius.
S. Ketvirtis pabrėžia, kad prieš prisiimant finansinius įsipareigojimus būtina įvertinti visą šeimos ar asmeninį biudžetą, o ne tik tai, ar šiuo metu pakanka pajamų mėnesinei įmokai.
Dauguma susidūrusių su defektais savo teisių negina
Nors naudoto automobilio pirkėjui gali būti prieinami teisiniai būdai ginti savo interesus, praktikoje nemaža dalis žmonių po nesėkmingo sandorio tiesiog sumoka už remontą patys.
UAB „Autopretenzija“, teikiančios pagalbą netinkamos kokybės naudotą automobilį įsigijusiems žmonėms, vertinimu, net 97–98 proc. su paslėptais automobilio defektais susidūrusių žmonių niekur nesikreipia.
„Dažnai jie mano, kad po sandorio visa atsakomybė tenka jiems, nors įstatymas numato ir pardavėjo pareigas“, – pažymi T. Stasiulis.
Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus. Pirkėjo galimybės priklauso nuo to, kas buvo pardavėjas, kokia informacija pateikta prieš sandorį, kas įrašyta sutartyje, kada atsirado gedimas ir ar galima įrodyti, kad jo priežastis egzistavo jau automobilio pardavimo metu.
7 žingsniai prieš pasirašant automobilio pirkimo sutartį
Net ir patraukliai atrodantis automobilis neturėtų būti perkamas skubant. Kelios papildomos valandos patikrai prieš sandorį gali padėti išvengti tūkstančius eurų kainuojančio remonto vėliau.
- Patikrinkite automobilio VIN ir prieinamą istoriją.
- Nuvežkite automobilį į nepriklausomą servisą.
- Patikrinkite ridą, kėbulą, saugos sistemas ir pagrindinius agregatus.
- Palyginkite faktinę automobilio būklę su skelbimo aprašymu.
- Sutartyje nurodykite tikrąją sumokamą kainą.
- Aiškiai įrašykite visus pardavėjo nurodytus ir apžiūros metu nustatytus trūkumus.
- Išsaugokite skelbimą, susirašinėjimą, mokėjimo įrodymus ir patikros dokumentus.
Naudoto automobilio pirkimas yra ne tik techninis, bet ir finansinis bei teisinis sprendimas. Nesvarbu, ar automobilį parduoda privatus žmogus, ar įmonė – saugiausias sandoris yra tas, kuriame automobilis kruopščiai patikrintas, jo istorija kiek įmanoma aiškesnė, o visos svarbios sąlygos užfiksuotos raštu.
Ar esate susidūrę su paslėptais defektais jau nusipirkę automobilį? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.
