Po žiemos daugelis vairuotojų mano, kad jų automobilis išgyveno sezoną be matomų pažeidimų. Kėbulas atrodo švarus, dažai vis dar blizga ir niekas neatrodo nerimą keliančiai. Tačiau korozija dažnai prasideda nematomose vietose dar gerokai prieš tai, kai rūdžių dėmės tampa akivaizdžios. Vandens, kelių druskos ir temperatūros svyravimų derinys sukuria idealias sąlygas metalo degradacijai, ypač tokiose šalyse kaip Lietuva, kur žiemos kelių priežiūra labai priklauso nuo apledėjimo prevencijos cheminių medžiagų.
Korozija retai prasideda ten, kur vairuotojai to tikisi
Pirmieji matomi rūdžių burbuliukai paprastai atsiranda vėlyvame proceso etape. Kai dažai pradeda pūslėtis, po jais esantis metalas jau gali būti pažeistas. Pažeidžiamiausios vietos nebūtinai yra didelės plokščios panelės, bet jungtys, klostės ir ertmės, kuriose kaupiasi drėgmė.
Didelės rizikos zonos po žiemos
- Ratų arkos, kuriose kaupiasi druska ir purvas.
- Apatiniai durų kraštai ir vidinės siūlės.
- Padangų purslų veikiami slenksčiai ir slenksčiai.
- Durelių rankenos ir maži dažų atplaišos aplink jas.
Net ir nedideli dažų įbrėžimai gali paspartinti koroziją, kai jie derinami su vibracija ir pasikartojančiais užšalimo ir atšildymo ciklais.
Drenažo kanalai ir tvirtinimo taškai dažnai nepastebimi
Paslėpti konstrukciniai taškai gali susidėvėti greičiau nei matomos panelės. Tipiškas pavyzdys yra drenažo kanalai po priekiniu stiklu. Jei jie užsikimšę lapais ar šiukšlėmis, vanduo lieka įstrigęs ir palaipsniui puola metalą po plastikinėmis apdailos detalėmis.
Panašiai sparnų tvirtinimo taškai ir atviri varžtai yra dažnos rūdžių atsiradimo vietos. Šios vietos retai tikrinamos įprasto plovimo metu, tačiau yra nuolat veikiamos sūraus purškalo.
Vidinės grindys gali slėpti ilgalaikę koroziją
Drėgmė salone yra dar viena nepakankamai įvertinta grėsmė. Šlapi batai, tirpstantis sniegas ir prasta ventiliacija gali kaupti vandenį po kilimėliais. Jei tinkamai neišdžiovinama, drėgmė pasiekia metalinę grindų konstrukciją iš vidaus, kur korozija gali nepastebimai progresuoti.
Reguliariai nuimant kilimėlius ir tikrinant, ar nėra drėgmės, galima išvengti rimtų konstrukcinių pažeidimų. Sunkiais atvejais nepastebėta korozija gali sukelti pradūrimą ir brangų suvirinimo remontą.
Ankstyvas aptikimas gali padėti išvengti brangaus kėbulo remonto
Pavasarinė apžiūra turėtų apimti daugiau nei paprastą plovimą. Vairuotojams patariama atidžiai apžiūrėti ratų arkas, durų siūles ir slenksčius. Drenažo kanalų valymas ir jų neužsikimšimo užtikrinimas sumažina drėgmės sulaikymą. Apsauginis vaškavimas arba kėbulo dugno sandarinimas taip pat gali pailginti transporto priemonės tarnavimo laiką.
Korozija neatsiranda per naktį, tačiau žiema šį procesą gerokai pagreitina. Ankstyvas nedidelių dažų atšokimų ar paviršiaus rūdžių šalinimas yra daug pigesnis nei vėliau remontuoti konstrukcinius elementus.
Žiemos padaryta žala dažnai tampa matoma tik po kelių mėnesių
Pavojingiausias požieminės korozijos aspektas yra jos vėlavimas. Tai, kas šiandien atrodo kaip nedidelis paviršiaus nusidėvėjimas, iki rudens gali virsti rimtu kėbulo nusidėvėjimu. Norint išlaikyti transporto priemonės vertę ir saugumą, būtina atkreipti dėmesį į paslėptas zonas, o ne tik į matomas paneles.
Ar patikrinote paslėptas automobilio dalis po žiemos, ar paprastai laukiate, kol pasirodys rūdys?
