Degalų bake turėtų būti benzinas arba dyzelinas, tačiau realybėje jame gali atsirasti ir nedidelis kiekis vandens. Kol jo labai mažai, vairuotojas gali nieko nepastebėti. Problema prasideda tada, kai drėgmė kaupiasi, skatina koroziją arba patenka į degalų tiekimo sistemą.
Iš kur bake atsiranda vandens?
Viena galimų priežasčių – drėgmė, patekusi kartu su degalais. Tačiau tai nėra vienintelis scenarijus. Vandens gali atsirasti ir dėl kondensacijos, ypač kai automobilis patiria didelius temperatūros svyravimus.
Jeigu bake nuolat lieka daug oro, jame esanti drėgmė keičiantis temperatūrai gali kondensuotis ant vidinių paviršių. Pavienis toks ciklas katastrofos nesukelia, tačiau per ilgą laiką vandens gali susikaupti daugiau.
Kodėl vanduo nusėda apačioje?
Benzinas ir vanduo tarpusavyje normaliai nesimaišo, o vanduo yra tankesnis. Todėl jis linkęs kauptis žemiausioje bako vietoje.
Problema ta, kad būtent iš apatinės bako dalies paprastai imami degalai. Susikaupus pakankamam vandens kiekiui jis gali patekti į degalų tiekimo sistemą.
Kokius simptomus gali pajusti vairuotojas?
Vieno universalaus simptomo nėra. Priklausomai nuo automobilio konstrukcijos, degalų rūšies ir vandens kiekio gali pasireikšti sunkesnis užvedimas, netolygus variklio darbas, galios praradimas ar trūkčiojimas.
Dyzeliniuose automobiliuose vanduo ypač nepageidaujamas dėl modernių aukšto slėgio įpurškimo sistemų. Jų komponentai gaminami labai tiksliai ir priklauso nuo tinkamo degalų tepimo.
Žiemą atsiranda papildoma rizika
Atėjus šalčiams vanduo gali užšalti. Ledas degalų sistemoje gali apriboti degalų tiekimą, todėl automobilį tampa sunku užvesti arba variklis gali pradėti veikti nestabiliai.
Lietuvos klimatui tai aktualiau nei šiltesnėms Europos šalims: rudenį ir žiemą temperatūra dažnai svyruoja apie nulį, todėl drėgmės kondensacijos ir užšalimo ciklai gali kartotis.
Ar verta nuolat laikyti pilną baką?
Tradicinis patarimas šaltuoju sezonu nelaikyti automobilio ilgai beveik tuščiu turi logikos: mažiau oro erdvės bake reiškia mažiau drėgmės, galinčios kondensuotis.
Tačiau modernių automobilių degalų sistemos yra gerokai sandaresnės nei senų modelių, todėl vien šis įprotis nėra garantija nuo problemų.
Ką daryti įtarus vandenį?
Jeigu po degalų papildymo automobilis staiga pradėjo blogai dirbti, trūkčioti ar sunkiai užsivesti, ypač jei anksčiau tokių simptomų nebuvo, verta kreiptis į servisą.
Nereikėtų aklai pilti įvairių „vandens surišėjų“ ar kitų priedų. Kai kurie produktai gali būti tinkami konkrečioms sistemoms, tačiau modernių automobilių gamintojai gali riboti priedų naudojimą.
Servise galima paimti degalų mėginį, patikrinti filtrą ir nustatyti, ar sistemoje iš tiesų yra vandens. Jei jo daug, saugiausias sprendimas gali būti bako ištuštinimas ir degalų sistemos išvalymas.
Prevencija paprastesnė už remontą
Degalus verta pilti patikimose, didelę apyvartą turinčiose degalinėse. Taip pat nereikėtų ignoruoti degalų filtro keitimo intervalų – kai kuriuose dyzeliniuose automobiliuose filtras turi vandens atskyrimo funkciją.
Jei automobilis ilgai stovės, ypač drėgnu ir šaltu sezonu, verta pasirūpinti tinkamomis laikymo sąlygomis ir vadovautis gamintojo rekomendacijomis.
Vanduo bake nėra gedimas, kurį vairuotojas turėtų diagnozuoti vien pagal pojūtį. Tačiau žinoti šios problemos požymius naudinga – ypač prieš prasidedant šalčiams.
