Daugelis Lietuvos vairuotojų įsitikinę, kad greitkelyje privaloma laikytis kraštinės dešinės juostos, o kairioji skirta tik lenkimui, kaip Vokietijoje. Lietuvos Kelių eismo taisyklės tokios griežtos „laikykis dešinės” prievolės lengviesiems automobiliams neturi. Ir būtent todėl klausimas, ar galima likti kairiojoje juostoje, kai dešinė duobėta, atsako ne taip vienareikšmiškai, kaip daugelis mano.
Kam iš tikrųjų privaloma laikytis dešinės
Kelių eismo taisyklėse (jos sudarytos iš punktų, ne straipsnių) griežtas reikalavimas važiuoti tik kraštine dešine juosta taikomas konkrečioms transporto priemonėms: toms, kurių greitis neviršija 40 km/h, mopedams ir lengviesiems keturračiams (KET 122 ir 123 p.), taip pat lėtoms ar ilgoms transporto priemonėms ne gyvenvietėse (KET 121 p.).
Lengvajam automobiliui besąlyginės prievolės nuolat laikytis kraštinės dešinės juostos KET nenustato. Bet kairiąja juosta važiuoti kaip patogiau vis tiek negalima – riba egzistuoja, tik ji kitokia, nei įsivaizduojama.
Dešinė juosta duobėta – ką leidžia taisyklės
Jei dešinė juosta tikrai prastos būklės – su duobėmis, išplautu asfaltu ar kelio darbais – persirikiavimas į kairę yra teisėtas manevras. KET 128 punktas numato, kad, atsiradus kliūčiai ar grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo saugiai jos išvengti. Duobės, galinčios pažeisti automobilį ar priversti staigiai manevruoti, tokia kliūtimi laikomos.
Svarbus ir kitas niuansas: keliuose, kur viena kryptimi yra daugiau nei viena juosta, važiavimas kaire juosta apskritai nelaikomas „lenkimu” – tai tiesiog persirikiavimas, kurio KET nedraudžia. Bet ar tai reiškia, kad kairėje galima likti neribotą laiką?
Klaida, dėl kurios jaučiamasi teisiu be pagrindo
Čia ir slypi dažniausias nesusipratimas. Duobė pateisina manevrą tik tol, kol ji realiai egzistuoja. Kai dešinė juosta vėl pravažiuojama, o vairuotojas be reikalo lieka kairėje ir trukdo greičiau judantiems, įsijungia KET 135.3 punktas – jis draudžia be reikalo važiuoti pernelyg lėtai ir trukdyti normalų kitų transporto priemonių eismą.
Reidasofficial.lt redakcija sugretino kelis KET punktus, ir išvada aiški: baudžiama ne už buvimą kairiojoje juostoje, o už eismo trukdymą. Tai esminis skirtumas, kurį daugelis praleidžia – jie gina savo teisę „vengti duobių”, nors reali problema visai kita.
Kiek tai gali kainuoti
Pats eismo trukdymas Administracinių nusižengimų kodekse neturi atskiro straipsnio su konkrečia suma, todėl patenka į bendrąją ANK 417 straipsnio 7 dalį – bauda nuo 10 iki 12 eurų. Skamba nekaltai. Bet tai – dar ne viskas.
Jei lėtas važiavimas kairėje sukelia pavojingą situaciją, kai kitas vairuotojas priverčiamas staigiai stabdyti ar manevruoti, veiksmas jau gali būti vertinamas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kur bauda siekia 170–230 eurų ir numatytas privalomas teisių atėmimas. Skirtumas tarp šių dviejų scenarijų – dešimtys kartų.
Ką daryti praktiškai
Elgsena paprasta: pamatę duobėtą dešinę juostą, persirikiuokite į kairę, apvažiuokite prastą ruožą ir grįžkite atgal, kai kelias vėl leidžia. Jei kairėje tenka važiuoti ilgiau, stebėkite galinio vaizdo veidrodėlį – artėjant greitesniam automobiliui, duokite jam kelią.
Taisyklė, kurią verta įsiminti, viena: kairioji juosta nėra draudžiama, bet ji nėra ir jūsų nuolatinė vieta. Duobės pateisina manevrą, ne nuolatinį važiavimą kairėje.
