Saugos diržai kasmet išgelbėja tūkstančius gyvybių. Tai viena iš paprasčiausių ir efektyviausių kada nors sukurtų saugos priemonių. Vis dėlto kelių eismo taisyklėse visoje Lietuvoje ir ES yra keletas išimčių, leidžiančių tam tikriems vairuotojams ir keleiviams važiuoti neužsisegus diržų. Kai kurios iš jų yra pagrįstos medicininėmis, profesinėmis ar techninėmis priežastimis, tačiau fizikos dėsniai išimčių nesuteikia.
Ką sako įstatymas
Pagal Lietuvos Kelių eismo taisykles (KET, XXVI skyrius), kiekvienas, važiuojantis transporto priemone su įrengtais saugos diržais, privalo juos užsisegti. Tai taikoma tiek vairuotojams, tiek keleiviams. Autobusuose su diržais turi būti matomas ženklas, primenantis keleiviams prisisegti saugos diržus.
Štai pagrindiniai teisiniai punktai:
- KET 196–197: Vairuotojai ir keleiviai privalo prisisegti saugos diržus per pečius ir juosmenį, kaip numatyta gamintojo.
- KET 198: Miesto ribose vairuotojas gali atsisegti diržą tik važiuodamas atbuline eiga arba manevruodamas stovėjimo aikštelėse.
- KET 199–203: Vaikai iki 135 cm ūgio privalo naudoti patvirtintas vaikų apsaugos sistemas, atitinkančias jų svorį ir ūgį (sertifikuotas pagal ECE R44/03 arba R129).
- KET 204: Motociklininkai ir vairuotojai privalo dėvėti šalmus ir apsaugines priemones, nebent jų transporto priemonėje yra kabina ir įrengti saugos diržai.
- KET 205: Asmenys, turintys galiojantį medicininį atleidimo nuo atsakomybės pažymėjimą, išduotą kompetentinga institucija gali nedėvėti saugos diržo jo galiojimo laikotarpiu.
Kas gali teisėtai vairuoti be saugos diržo
Pagrindinės išimtys:
- Vairuotojai, manevruojantys ankštose erdvėse arba važiuojantys atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėse;
- Asmenys, turintys mediciniškai patvirtintų sveikatos sutrikimų (pvz., krūtinės ląstos ar stuburo problemų), kurie turi oficialią išimtį;
- Profesionalūs vairuotojai, vairuojantys specialias aptarnavimo transporto priemones (pvz., pašto, skubios pagalbos ar pristatymo), kai dažni sustojimai neleidžia nuolat prisisegti saugos diržo;
- Policijos ar gelbėjimo tarnybos darbuotojai ypatingomis eksploatacinėmis aplinkybėmis;
- Keleiviai tam tikruose autobusuose, kuriuose nėra diržų arba kuriuose leidžiama stovėti.
Šios išimtys egzistuoja dėl praktinių ar medicininių priežasčių, tačiau jos nesumažina fizinės susidūrimo rizikos.
Kodėl vis tiek turėtumėte prisisegti saugos diržą
Net ir esant vos 50 km/h greičiu susidūrimo metu žmogaus kūnas gali virsti sviediniu, kurio jėga prilygsta kelioms tonoms. Saugos diržai žymiai sumažina mirtinų sužalojimų riziką – ne tik juos seginčiam asmeniui, bet ir kitiems transporto priemonėje esantiems asmenims.
- Saugos diržo dėvėjimas sumažina mirties riziką iki 50%.
- Nesisegus diržo priekiniai keleiviai avarijos metu gali rimtai sužaloti už jų sėdinčius asmenis.
- Net oro pagalvės yra mažiau veiksmingos, jei saugos diržas nėra užsegtas.
Eksperto nuomonė
„Saugos diržų išimtys įstatyme įrašytos dėl konkrečių priežasčių, o ne patogumui“, – pažymi eismo saugumo ekspertas Darius Valinskas. „Kiekvieną kartą prisisegus saugos diržą, avarijos atveju smarkiai padidėja jūsų išgyvenimo galimybės. Tai įprotis, kuris niekada neturėtų priklausyti vien nuo įstatymų.“
Nors kelių eismo taisyklės leidžia tam tikras išimtis, saugos diržo prisisegimas išlieka viena svarbiausių saugaus vairavimo taisyklių. Net jei turite teisę į išimtį – dėl medicininių ar profesinių priežasčių – naudokite jį tik tada, kai tai absoliučiai būtina. Kiekvienas saugos diržo „spragtelėjimas“ yra žingsnis arčiau saugios kelionės namo.
Ar visada prisisegi saugos diržą? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose ir padėkite skatinti saugesnius kelius visiems.
