„Kas antras automobilis važiavo su įjungtais avariniais žibintais. Nestabdydami.” Šie žodžiai — ne redakcijos pastebėjimas, o vairuotojo įrašas socialiniame tinkle po kelionės iš Kauno į Vilnių per smarkią liūtį.
Įrašas sulaukė šimtų komentarų. Vieni pritarė. Kiti tvirtino, kad Vokietijoje ir Belgijoje taip visi daro. Treti pasitelkė KET — ir ten tikrai yra punktas, kuris, atrodytų, leidžia avarinius kaip perspėjimą apie pavojų. Tik problema ta, kad jis reiškia ne tai, ką daugelis galvoja.
Ką sako KET 91 punktas — tiksliai
Kelių eismo taisyklių 91 punkte išvardyti atvejai, kada avarinė šviesos signalizacija privalo būti įjungta: priverstinis sustojimas draudžiamoje vietoje, eismo įvykis, velkamas automobilis, akinimas, vaikų išlaipinimas. Ir — 91.7 punktas: „kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų.”
Šį punktą dalis vairuotojų laiko savotiška išlyga: jei liūtis — pavojus, jei pavojus — galima avarinius. Loginė grandinė atrodo tvarkinga. Bet KET sistemoje 91.7 skirtas kitai situacijai: priekyje sustojęs eismas, avarija, staigus stabdymas, kliūtis kelio dangoje. Tai momentinis signalas artėjantiems vairuotojams — ne nuolatinis važiavimo režimas.
Svarbiausia: KET 91 punktas nenurodo, kad liūtis, rūkas ar sniegas savaime yra „kliūtis ar pavojus” pagal 91.7. Priešingai — šiam atvejui KET numato visai kitą sprendimą.
Kodėl nuolatinis avarinis per liūtį yra problema
Techninė priežastis paprasta: avariniai mirksi vienodai iš abiejų šonų ir vizualiai panaikina posūkių rodykles. Vairuotojas iš paskos negali atskirti, ar priekyje važiuojantis automobilis keičia juostą, sukasi ar tiesiog tęsia kelionę. Per liūtį, kai reakcijos laikas sumažėja, o stabdymo kelias pailgėja — tai ne smulkmena. Dalis komentatorių šio argumento nenagrinėjo, diskutuodami tik apie principą „perspėju — vadinasi, teisus”. Bet avarinis žibintas nėra universalus pavojaus signalas. Jis turi tikslią paskirtį ir veikia tik kai yra trumpalaikis.
Ar važiuoti su avariniais per liūtį griežtai draudžiama? KET tiesiogiai nedraudžia šio veiksmo kaip atskiro pažeidimo. Tačiau netinkamas įspėjamųjų signalų naudojimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį gali užtraukti baudą nuo 30 iki 90 eurų. Ir tai — ne pati aštriausia problema.
Kas tinka liūtyje pagal KET 98 punktą
KET 98 punktas numato, kad rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui. Smarkus lietus — tai blogas matomumas. Vadinasi, galiniai rūko žibintai — kai matomumas labai ribotas, yra ir teisėti, ir tikrai matomi iš galo važiuojantiems. Priekiniai rūko žibintai — esant blogam matomumui (smarkus lietus, rūkas, sniego pūga). Be to, artimosios žibintų šviesos per liūtį privalomos: dienos šviesos neapšviečia galinės automobilio dalies, o tai reiškia, kad iš galo važiuojantis vairuotojas mato jus žymiai blogiau.
Praktiškas algoritmas smarkios liūties atveju: artimosios žibintų šviesos — privalomai; galiniai rūko žibintai — kai matomumas labai prastas; sumažintas greitis ir didesnis atstumas — visada. Avariniai — tik jei reikia staigiai perspėti apie kliūtį arba stabdote.
O Vokietijoje leidžiama?
Kelių komentatorių argumentas: Vokietijoje, Belgijoje per liūtį autobane visi jungia avarinius — ir niekas to nelaiko problema. Tai iš dalies tiesa: kai kuriose ES šalyse šis reglamentavimas lankstesnis, o avarinių naudojimas esant itin prastam matomumui greitkeliuose praktiškai toleruojamas. Tačiau Lietuvos KET — tai ne Vokietijos StVO. Skirtingose ES šalyse transporto priemonių apšvietimo taisyklės skiriasi, ir tai vienas iš atvejų, kai tai, kas normalu viename greitkelyje, kitoje šalyje gali susilaukti baudos. Kelias Vokietijoje ir kelias Lietuvoje — dvi skirtingos teisinės sistemos, net jei asfaltas atrodo vienodai.
Prieš kitą liūtį — pasitikrinkite, ar tikrai žinote, kur jūsų automobilyje yra galinių rūko žibintų mygtukas. Statistika rodo, kad nemažai vairuotojų jo nesinaudoja ne dėl to, kad nenori, o tiesiog nežino kur ieškoti.
