Vairuotojas artėja prie sankryžos, ketina sukti į dešinę, o palei dešinįjį važiuojamosios dalies kraštą nutiesta dviračių juosta. Instinktas paprastas – užvažiuoji ant jos, prisitrauki prie krašto ir suki. Bet būtent šioje vietoje slypi viena dažniausių klaidų, dėl kurios susidūrus su dviratininku kaltė beveik visada tenka vairuotojui.
KET dviračių juostą traktuoja ne kaip eilinę ženklinimo liniją, o kaip atskirą, kitiems eismo dalyviams skirtą erdvę. Todėl taisyklės, kada ant jos apskritai galima užvažiuoti ir kas turi pirmumą, yra griežtesnės, nei daugelis mano.
Kada vairuotojui apskritai draudžiama užvažiuoti ant dviračių juostos
Pagal KET 124 punktą motorinių transporto priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti dviračių juosta ar dviračių taku arba užvažiuoti ant jų. Yra tik viena esminė išimtis – kai dviračių takas ar juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija, tai yra dviračių pervaža. Tai dvi lygiagrečios linijos iš kvadratų, žyminčios vietą, kur dviračių takas ar juosta kerta važiuojamąją dalį.
Kitaip tariant: išilgai važiuoti dviračių juosta negalima niekada, o kirsti ją leidžiama tik tam skirtoje vietoje – ten, kur ženklinimas rodo, kad juosta kerta tavo kelią.
Situacija | Ar vairuotojui leidžiama |
|---|---|
Važiuoti išilgai dviračių juostos | Draudžiama (KET 124 p.) |
Užvažiuoti ant juostos „prisitraukiant“ prieš posūkį | Draudžiama, jei nepažymėta 1.14 linija |
Kirsti juostą per dviračių pervažą (1.14) | Leidžiama, bet praleidus dviratininką |
Sukate į dešinę per dviračių juostą – kas turi pirmumą
Čia ir kyla daugiausia ginčų. Bendra taisyklė (KET 60 p.) sako, kad dviratininkas, kirsdamas važiuojamąją dalį, privalo praleisti ja važiuojančias transporto priemones. Bet ta pati taisyklė turi lemiamą išimtį: ji netaikoma, kai dviratininkas kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
Praktiškai tai reiškia štai ką. Jei suki į šalutinę gatvę, kiemą ar išvažiavimą ir tavo posūkio trajektorija kerta dviračių taką arba juostą – pirmumą turi dviratininkas, o ne tu. Bet ar tai galioja bet kokioje kirtimo vietoje? Ne visai – todėl verta įsidėmėti tris pagrindinius scenarijus.
Kirtimo vieta | Kas turi pirmumą |
|---|---|
Sukate ir kertate juostą, kuria važiuoja dviratininkas | Dviratininkas (KET 60 p. išimtis) |
Šviesoforas su dviračio simboliu rodo dviratininkui žalią | Dviratininkas |
Dviratininkas kerta įprastą pervažą be ženklų ir jūs nesukate | Vairuotojas (dviratininkas praleidžia) |
Kodėl kaltė dažniausiai tenka vairuotojui
Net kai dviratininkas neturi besąlyginio pirmumo, tai nereiškia, kad vairuotojas gali kirsti juostą nesidairydamas. Sukdamas vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie važiuojamosios dalies krašto (KET 106 p.) ir įsitikinti, kad nesukels pavojingos situacijos. Susidūrimas įvyksta būtent tada, kai vairuotojas neįvertina, jog kertama juosta – tai dviratininko kelias, o ne tuščias kelkraštis.
Kiek kainuoja klaida
Vairuotojo pareigų nevykdymas, važiavimas dviračių taku ar kelio ženklinimo reikalavimų nesilaikymas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Jei dėl pažeidimo kyla pavojinga situacija ar nukenčia žmogus, atsakomybė didėja pagal atskiras ANK nuostatas. Palyginimui, dviratininkui už savo pareigų nevykdymą pagal ANK 428 straipsnį gresia mažesnė bauda – nuo 20 iki 40 eurų. Tačiau būtent vairuotojas valdo sunkesnę ir greitesnę transporto priemonę, todėl ir atsakomybė už kirtimą jam tenka anksčiau.
Grįžkime prie posūkio į dešinę. Kitą kartą prieš sukant per dviračių juostą verta prisiminti vieną dalyką: ta juosta yra ne ženklinimo linija, kurią galima ignoruoti, o eismo dalyvio kelias. Prieš įvažiuojant į ją užtenka žvilgtelėti per dešinį petį – tai kainuoja sekundę, o klaida gali kainuoti kur kas daugiau nei 90 eurų.
