Dviračių sezonas Lietuvoje kiekvieną pavasarį atgaivina tą pačią situaciją: dviratininkai žalia lempute lekia per pėsčiųjų perėją kartu su pėsčiaisiais. Apklausus 422 dviratininkus skirtinguose Lietuvos miestuose, paaiškėjo, kad taip elgiasi nuo 90 iki 100 proc. visų. Tai reiškia, kad beveik kiekvienas dviratininkas kasdien pažeidžia Kelių eismo taisykles. Ir beveik nė vienas to nežino.
Dviratininkas — ne pėsčiasis. Esminis skirtumas prie perėjos
Pėsčiasis prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos turi pirmenybę: pagal KET 30 punktą, automobiliai privalo sustoti, kai pėsčiasis artėja arba stovi prie perėjos. Dviratininkas šios privilegijos neturi.
Pagal KET 60 punktą, dviratininkas, ketinantis kirsti važiuojamąją dalį nereguliuojamoje vietoje, privalo praleisti ja važiuojančias transporto priemones. Kitaip sakant — dviratininkas turi pirmumo teisę automobilių atžvilgiu tik tada, kai yra specialiai pažymėtoje dviračių pervažoje. Pėsčiųjų perėjoje jis laikomas transporto priemonės vairuotoju, o ne pėsčiuoju.
Nulipti ar neverta? KET 64 punktas atsako aiškiai
Pagal KET 64 punktą, dviračių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis. Norint perėja pasinaudoti — privaloma nulipti nuo dviračio ir stumti jį pėsčiomis. Tai galioja ir reguliuojamoms perėjoms su šviesoforu — net jei dega žalias signalas.
Už šio draudimo pažeidimą gresia bauda nuo 20 iki 40 eurų. Tai nėra didelė suma — bet principas svarbus: vairuotojas neatpažįsta dviratininko kaip perėją kertančio pėsčiojo ir neturi jo praleisti. Jei įvyktų susidūrimas — teisinis kontekstas būtų kitoks nei tuo atveju, jei pėsčiasis eitų pėsčiomis.
Ženklinimo skirtumas, kurio daugelis nežino
Čia slypi dažniausia painiava. Lietuvos keliuose egzistuoja du vizualiai panašūs, bet teisiškai skirtingi ženklinimo tipai:
Stačiakampių ženklinimas — dvi lygiagrečios linijos iš stačiakampių. Tai pėsčiųjų perėja (KET 3 priedas, 1.13.3 punktas). Čia dviratininkas privalo nulipti ir stumti dviratį.
Kvadratų ženklinimas — dvi lygiagrečios linijos iš kvadratų. Tai dviračių tako arba juostos kirtimas (KET 3 priedas, 1.14 punktas). Čia dviratininkas gali važiuoti nenulipdamas, bet privalo praleisti juo važiuojančias transporto priemones.
Skirtumas — forma: stačiakampiai prailginti horizontaliai, kvadratai — tolygūs. Vizualiai panašu, teisiškai — visiškai skirtinga situacija. Mieste kvadratų ženklinimas dažniausiai nudažytas žaliai — tai papildoma vizualinė užuomina.
Dviračių pervažoje: pirmumo teisė — tik įvažiavus
Kai dviratininkas naudojasi dviračių pervažos ženklinimo vieta (kvadratai), situacija keičiasi — bet ne taip, kaip daugelis galvoja. Automobilis privalo praleisti dviratininką tik tada, kai šis jau yra pervažoje. Artėjantis, bet dar neįvažiavęs dviratininkas pirmumo teisės neturi.
Tai atvirkštinis principas nei pėsčiojo atveju: pėsčiajam užtenka artėti prie perėjos, kad vairuotojas privalo sulėtinti. Dviratininkui reikia faktiškai kirsti važiuojamąją dalį. Šis skirtumas — dažniausia nesusipratimų priežastis tarp dviratininkų ir automobilistų.
Kur Lietuva stovi šiuo klausimu
Situacija paradoksali: taisyklė, kurią pažeidžia 90–100 proc. dviratininkų, galioja jau daugelį metų. Apie 2019 m. buvo svarstoma KET pataisa, kuri leistų dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas tam tikromis sąlygomis (sulėtinus iki 3–7 km/h ir praleidus kitus eismo dalyvius). Tačiau pakeitimas nebuvo priimtas — draudimas ir toliau galioja.
Tuo tarpu dviračių infrastruktūra Lietuvoje plečiasi: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sparčiai daugėja dviračių juostų ir takų su atskiromis pervažomis. Kuo daugiau tokių pervažų — tuo mažiau dviratininkams reikia naudotis pėsčiųjų perėjomis ir tuo mažiau šis klausimas tampa aktualus.
Kol infrastruktūra nepasieks visiems tinkamo lygio, taisyklė lieka ta pati: pėsčiųjų perėja — lipkite nuo dviračio. Dviračių pervažos kvadratinis ženklinimas — galite važiuoti, bet praleiskite automobilius. Skirtumą verta žinoti prieš tai, kai jį tenka aiškinti pareigūnui.
