Greičio apribojimas baigiasi ten, kur yra ženklas – arba ten, kur sako KET. Ne ten, kur atrodo logiška. Daugelis Lietuvos vairuotojų remiasi intuicija: jei ženklo nėra, vadinasi, apribojimas jau nebeveikia. Ši prielaida teisiškai klaidinga – ir būtent ji yra viena dažniausių priežasčių, kodėl vairuotojai gauna baudas vietose, kurių net neįtaria.
Ką sako KET 126 punktas: pagrindinė taisyklė, kurią daugelis praleidžia
Kelių eismo taisyklių 126 punktas nustato aiškų principą: draudžiamieji kelio ženklai, įskaitant greičio apribojimus, galioja iki artimiausios sankryžos, nebent aiškiai nurodyta kita sąlyga. Tai reiškia, kad 50 km/h ženklas, pastatytas prieš kilometrą, vis dar galioja – kol nevažiuojate pro tikrą sankryžą arba nematote „greičio apribojimo pabaigos” ženklo.
Praktiškai tai sukuria klaidingą saugumo jausmą tiems, kurie važiuoja pažįstamais maršrutais. „Čia visada buvo 70″ – tai ne teisinis argumentas. Ženklas galioja tol, kol jį panaikina kitas ženklas arba apibrėžta situacija.
Kodėl įvažiavimas į degalinę ar kiemą nepanaikina apribojimo
Čia slypi dažniausia klaida. Vairuotojai pastebi, kad pro šalį praėjo „kažkoks įvažiavimas”, ir mano, kad tai buvo sankryža – vadinasi, apribojimas baigėsi. KET logika kitokia.
Sankryža šiame kontekste reiškia tik viešųjų kelių sankirtą. Įvažiavimai į kiemus, degalines, automobilių stovėjimo aikšteles, miško kelius ar lauko takus pagal KET sankryžomis nelaikomi. Jie greičio apribojimo nepanaikina – net jei vizualiai atrodo kaip posūkis į šalutinį kelią.
Ar kada susimąstėte, pro kiek tokių „ne sankryžų” pravažiuojate per tipišką miesto trasą?
Papildomos lentelės po ženklu: kai atstumo skaičius viršesnis už viską
Jei po greičio apribojimo ženklo yra papildoma lentelė su atstumo nurodymu – „200 m” arba „1 km” – ji turi teisinį prioritetą prieš bendrą sankryžos taisyklę. Apribojimas galioja tiksliai tiek, kiek nurodyta, nepriklausomai nuo to, ar sankryža buvo ar ne.
Lentelės su valandomis riboja kontrolę konkrečiu laiku, transporto priemonės kategorijos lentelės – tik tam tikroms transporto priemonių kategorijoms. Šių detalių ignoravimas, pasak eismo teisės praktikų, yra viena brangiausių vairuotojų klaidų – ne dėl baudos dydžio, o dėl to, kad ji gaunama vietoje, kuri atrodė visiškai saugi.
Zoniniai apribojimai: kai įvažiuoji į kitą taisyklių erdvę
Atskira situacija – zoniniai greičio apribojimai. Gyvenamosios zonos, automagistralės, greitkeliai – kiekviena turi iš anksto nustatytą leistiną greitį. Įvažiavus į tokią zoną, ankstesnis ženklas nebetenka reikšmės: veikia zonos taisyklės.
Tai reiškia, kad galite pravažiuoti pro 70 km/h ženklą ir po šimto metrų įvažiuoti į gyvenamuosius kvartalus, kur automatiškai galioja 20 km/h. Jokio papildomo ženklo nebūtina – zoną žymi atskiras įvažiavimo ženklas.
Atsakomybė pagal ANK 417 straipsnį: „maniau, kad baigėsi” – ne argumentas
Administracinė atsakomybė už greičio viršijimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnį vertinama objektyviai: ar apribojimas toje vietoje galiojo teisėtai. Vairuotojo interpretacija – „atrodė, kad jau baigėsi”, „nebuvo ženklo, kad tęsiasi”, „visada čia taip važiuodavau” – teisine prasme neturi reikšmės.
Tai ne griežtumo klausimas. Tai sistemos logika: apribojimas galioja pagal taisyklę, ne pagal vairuotojo pojūtį. Žinojimas, kur tiksliai baigiasi greičio apribojimas, yra vienas paprasčiausių būdų išvengti baudos, kurią sunku apskųsti.
KET 126 punktas – ne smulkmena instrukcijų knygelėje. Tai taisyklė, pagal kurią sprendžiama, ar bauda teisėta. Ir tai ne tos žinios, kurias verta atrasti prie kelių policijos automobilio.






