2025 metais Lietuvos keliuose vyks pratybos „Perkūno griausmas 2025″, kuriose treniruosis apie 17 000 Lietuvos ir sąjungininkų karių — vienos didžiausių iki šiol. Tai reiškia, kad karinę techniką kelyje sutiks kur kas daugiau vairuotojų nei įprastai. Ir daugelis nežino: elgesys su kolona priklauso ne nuo to, kas juda priešais, o nuo to, kokie švyturėliai įjungti lydimajame automobilyje.
Pagrindinis principas: švyturėliai, ne uniforma
KET nenustato jokių ypatingų taisyklių karinei technikai kaip tokiai. Prioriteto klausimą lemia ne tai, ar matote šarvuotį ar sunkvežimį su kariškiais, o tai, ar koloną lydi transporto priemonė su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais bei specialiais garso signalais.
Jei taip — kolona turi visų specialiųjų transporto priemonių teises pagal KET 12 punktą: visi vairuotojai privalo nedelsdami duoti kelią. Jei ne — karinė technika yra eilinis eismo dalyvis, kuriam galioja įprastos KET taisyklės.
Trys scenarijai” — trys skirtingi veiksmai
Scenarijus 1: Kolona su mėlynais ir raudonais švyturėliais. Tai — karinės kolonos, lydimos karo policijos ar specialiosios tarnybos automobilių. Visi vairuotojai privalo duoti kelią. Jei kolona artėja iš priekio — sustokite dešinėje ir praleiskite visą koloną (KET 113 p.). Jei važiuojate ta pačia kryptimi — nepralenkite, palaikykite saugų atstumą ir važiuokite kolonos gale. Draudžiama bandyti įsiterpti tarp eskortuojamų transporto priemonių.
Scenarijus 2: Kolona su oranžiniais švyturėliais. Oranžiniai švyturėliai reiškia daugiagabaritę techniką — ne specialiąją transporto priemonę. Tokia kolona neturi specialiosios pirmenybės teisės, tačiau reikia išlaikyti didelį saugų atstumą: didelė technika užstoja matomumą, išlenda į šoną, gali netikėtai sustoti. Lenkimas — teisiškai galimas, bet reikalauja ypatingo atsargumo.
Scenarijus 3: Karinė kolona be švyturėlių. Tokia technika — eilinis eismo dalyvis. Galioja standartinės KET taisyklės. Lenkti galima ten, kur leidžiama pagal ženklinimą ir ženklus. Tačiau praktiškai — karinė technika didelė, plati, kartais lėta; prieš lenkdami įvertinkite matomumą ir saugą.
Už ką gresia bauda
Nepraleidęs specialiosios transporto priemonės su mėlynais ir raudonais švyturėliais ar jai lydimų transporto priemonių vairuotojas atsako pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį: bauda nuo 90 iki 140 € ir galimas teisių atėmimas nuo 2 iki 4 mėnesių. Prie to paties pažeidimo priskiriamas ir bet koks trukdymas kolonos eismui — ne tik nepraleidimas, bet ir įsiterpimas tarp transporto priemonių, staigus stabdymas prieš koloną ar kiti veiksmai, kurie kelia pavojų arba lėtina judėjimą.
Trys klaidos, kurių lengva išvengti
Klaida 1: Sustoti pačiame kelyje. Jei matote artėjančią koloną su švyturėliais — nestabdykite kur stovite, o ieškokite saugios vietos dešiniajame kelio krašte ar kelkraštyje. Staigus stabdymas vidury kelio gali sukelti susidūrimą su paskui važiuojančiu transportu.
Klaida 2: Važiuoti kolonos viduje. Kai kurie vairuotojai, pasivijus koloną, mano, kad galima įsisprausti tarp technikos vienetų ir taip „greičiau pravažiuoti”. Tai draudžiama ir pavojinga — karo technika gali stabdyti netikėtai, o atstumas tarp vienetų skaičiuojamas kariniams, ne civiliniams automobiliams.
Klaida 3: Manyti, kad uniforma suteikia pirmenybę. Karinės transporto priemonės be švyturėlių neturi jokių specialių teisių kelyje. Šarvuotis, judantis kaimo keliu be lydinčiojo automobilio su švyturėliais, yra eilinis eismo dalyvis — tačiau tai nereiškia, kad reikia jo aplenkti prie pirmosios progos.
Praktinis patarimas: pratybų sezonas
Lietuva yra NATO rytiniame flange — karinės pratybos vyksta kelis kartus per metus, o kartu su jomis — intensyvus karinės technikos judėjimas viešaisiais keliais. Pabradė–Rukla, Klaipėda–Šiauliai, Vilnius–Kaunas — tradiciniai koridoriai, kuriais technika juda poligonų kryptimi. Pratybų pradžios datos skelbiamos Lietuvos kariuomenės tinklalapyje ir žiniasklaidoje — žinodami grafiką galite planuoti keliones.
Palyginimui: Vokietijoje karinės kolonos taip pat juda viešaisiais keliais NATO pratybų metu — ten rekomenduojama laikytis bent 50 metrų atstumo nuo vikšrinės technikos, nes vikšrai gali išmesti kelio dangos gabalus. Lietuva šio atstumo nenustato teisiškai, tačiau tai yra saugaus elgesio praktika.
