Pamatę vidutinio greičio ruožo ženklą, dauguma vairuotojų padaro tą patį – sulėtina prie pirmos kameros ir, praėjus jai, vėl grįžta prie įprasto tempo. Atrodo logiška. Bet būtent ši iš pažiūros atsargi taktika, dažniausiai ir tampa priežastimi, kodėl bauda ateina net tiems, kurie nė nemanė pažeidę taisykles.
Kodėl „sulėtinti prie kameros“ nebeveikia
Vidutinio greičio kontrolė matuoja ne akimirką, o visą atkarpą. Sistema užfiksuoja transporto priemonės numerį ir tikslų laiką ruožo pradžioje, o tada – dar kartą pabaigoje. Padalijusi atstumą iš praėjusio laiko, sistema gauna vidutinį greitį per visą kelią. Trumpas stabdymas prie pirmos kameros nieko nekeičia, jei po jos vėl greitėjama – pagreitis tiesiog įsiskaičiuoja į bendrą vidurkį.
Bet ar tai reiškia, kad viena klaida pačioje ruožo pradžioje jau lemia baudą? Ne visai – klaidų, dėl kurių pakliūnama, iš tikrųjų yra kelios, ir dažniausiai jos derinasi tarpusavyje.
Klaida, kurią daro net atsargūs vairuotojai
Antra dažniausia klaida – kintančių greičio apribojimų ruožo viduje ignoravimas. Jei kontroliuojamoje zonoje greitis keičiasi (pavyzdžiui, dėl laikinų kelio darbų, sumažinto greičio prie sankryžos ar miesto pervažos regioniniame kelyje), sistema vidurkį skaičiuoja būtent pagal tuos, o ne pagal pradinį apribojimą. Vairuotojas, kuris atkreipia dėmesį tik į ženklą ruožo pradžioje ir toliau važiuoja tuo pačiu greičiu, per visą kelią net nepastebi, kad jau viršija naują, mažesnį limitą konkrečioje atkarpos dalyje.
Kur šios sistemos naudojamos Lietuvoje
Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia apie 134 vidutinio greičio kontrolės sistemos – daugiausia jos įrengiamos didesnio avaringumo regioniniuose keliuose bei ilguose ruožuose su kintančiais greičio apribojimais. Skirtingai nei tradicinės, vienoje vietoje veikiančios kameros, vidutinio greičio kontrolė vertina elgesį per visą atkarpą, todėl trumpalaikiai „triukai“, veikę anksčiau, čia tiesiog neturi prasmės.
Kiek kainuoja pažeidimas
Vidutinio greičio ruožuose baudos taikomos pagal tą pačią sistemą kaip ir įprastoms greičio kameroms. Viršijus leistiną greitį iki 10 km/h, skiriamas įspėjimas arba minimali bauda. Viršijus 11–20 km/h – bauda nuo 12 iki 30 eurų, 21–30 km/h – nuo 30 iki 90 eurų. Toliau baudos auga staigiau: 31–40 km/h viršijimas kainuoja 120–170 eurų, 41–50 km/h – 170–230 eurų, o viršijus daugiau nei 50 km/h bauda siekia 450–550 eurų, papildomai galimas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas. Ypač griežtai vertinami pakartotiniai pažeidimai – jie gali turėti įtakos ir draudimo sąlygoms, ir, profesionaliems vairuotojams, darbdavio politikai.
Kaip realiai išvengti baudos
Saugiausia strategija – nuoseklus, nuspėjamas vairavimas visame ruože, o ne reagavimas į matomas kameras:
- Laikykitės nurodyto greičio visame ruože, ne tik jo pradžioje
- Atidžiai stebėkite greičio apribojimų pasikeitimus zonos viduje
- Naudokitės navigacijos programėlėmis, kurios žymi vidutinio greičio ruožus
- Nesikliaukite numanomomis tolerancijos ribomis – jos priklauso nuo konkrečios sistemos ir sąlygų
Redakcijos vertinimu, būtent tai ir yra nepatogi šios sistemos tiesa: ji atskleidžia įpročius, kurie anksčiau atrodė visiškai nekenksmingi. Jei vairavimo stilius priklauso nuo trumpalaikio greičio sumažinimo ties konkrečiu tašku, o ne nuo pastovaus tempo visame kelyje, vidutinio greičio kontrolė tai anksčiau ar vėliau pastebės.
