Siauroka gatvė, dviratininkas važiuoja pakraščiu. Automobilis lenkia — kiek įmanoma arčiau, nes priešpriešinis eismas. Viskas atrodo normalu. Bet pagal Lietuvos KET tai gali būti pažeidimas — ir ne tik formalus.
Vokietijoje šią problemą nuspręsta spręsti atskiru kelio ženklu. Lietuvoje tokio ženklo nėra, tačiau tai nereiškia, kad taisyklių irgi nėra. Priešingai — jos labai konkrečios.
Ką reiškia vokiškas ženklas 277.1 ir kodėl jo Lietuvoje nematysite
Vokietijos kelio ženklas 277.1 — apvalus, raudonas rėmas, viduje raudonas automobilis ir juodi dviračio bei motociklo simboliai. Jo reikšmė aiški: automobiliams draudžiama lenkti dviračius ir motociklus. Patys dviratininkai ir motociklininkai tarpusavyje lenkti gali laisvai.
Ženklas daugiausia įrengiamas siauruose vietiniuose keliuose, kur saugaus šoninio atstumo laikytis praktiškai neįmanoma. Baudos Vokietijoje: bazinė — 70 €, jei manevras sukėlė pavojų — iki 300 €.
Lietuvoje lygiaverčio ženklo nėra. Tačiau tai nereiškia, kad vairuotojas gali lenkti dviratininką bet kaip — KET šiuo klausimu yra labai konkretus.
Ką Lietuvos KET reikalauja lenkiant dviratininką
Kelių eismo taisyklės nustato privalomą šoninį atstumą lenkiant dviratininką ar elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoją:
Ne mažiau kaip 1,0 m — kai važiuojate iki 50 km/h.
Ne mažiau kaip 1,5 m — kai važiuojate virš 50 km/h.
Šis reikalavimas galioja lenkimo ir apvažiavimo metu. Išimtis — kai važiuojate atskira eismo juosta.
Tai reiškia praktiškai: siauroje dviejų juostų gatvėje, kur automobiliai iš abiejų pusių važiuoja vienas kito link, 1,5 m šoninio atstumo laikytis gali būti fiziškai neįmanoma. Tokiu atveju KET logika reikalauja vieno sprendimo — sulėtinti ir laukti, kol atsiras saugi galimybė lenkti.
Ar tai privaloma? Taip. Ar tai dažnai daroma? Kitas klausimas.
Kokia bauda gresia Lietuvoje
Jei vairuotojas pažeidžia šoninio atstumo reikalavimą lenkiant dviratininką, tai patenka į bendrąją KET pažeidimų kategoriją. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį — kelio ženklo ar eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas — bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Jei lenkimo metu pažeidžiama ištisinė lenkimo draudimo linija arba įvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus — tai jau ANK 417 str. 3 dalis: bauda nuo 60 iki 90 eurų, galimas teisių atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.
Palyginimui: Vokietijoje baudos už analogišką pažeidimą (su ženklu 277.1) yra panašaus lygio, tačiau ten pareigūnams lengviau jį įrodyti — ženklas vienareikšmiškai draudžia lenkti, nereikia matuoti atstumo.
Lietuvos KET ženklas 325 ir ką jis iš tikrųjų draudžia
Lietuvoje lenkimo draudimą reguliuoja KET ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama”. Jo reikšmė: draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.
Tai reiškia: dviratininkas, važiuojantis 20 km/h, šio ženklo zonoje techniškai gali būti aplenktas. Tačiau šoninio atstumo reikalavimas — 1,0 arba 1,5 m — galioja visada, nepriklausomai nuo ženklo. Net aplenkiant dviratininką, kuris važiuoja 25 km/h, privalomas atstumas nepanaikinamas.
Kitaip tariant, Lietuvos teisinė sistema nesaugo dviratininkų atskiru draudimu lenkti — ji saugo juos per šoninio atstumo reikalavimą. Praktiškai tai tas pats rezultatas, bet kitas kelias jį pasiekti.
Ar Lietuva svarstytų panašų ženklą
Dviračių infrastruktūra Lietuvoje pastaraisiais metais augo greitai — ypač miestuose. Tačiau tarp miestų ir kaimo keliuose dviratininkai dažnai važiuoja be atskirų takų, važiuojamojoje dalyje ar kelkraštyje, o automobilių greičiai ten aukštesni nei mieste.
Vokietija sprendimą rado atskirame ženkle, kuris leidžia pareigūnui konstatuoti pažeidimą be atstumo matavimo. Redakcijos vertinimu, panašus instrumentas Lietuvos kaimo keliuose būtų logiškas — ypač tuose ruožuose, kur dviračių takų nėra ir neplanuojama. Kol jo nėra, galioja ta pati formulė: 1,0 m iki 50 km/h, 1,5 m virš 50 km/h.
