Neįgaliojo automobilio statymo kortelė asocijuojasi su vienu dalyku: specialia stovėjimo vieta su mėlynu ženklu. Tačiau Kelių eismo taisyklių 183 ir 184 punktai suteikia reikšmingai daugiau — ir daugelis šių privilegijų savininkų apie jas tiesiog nežino. O kiti jas žino per gerai ir naudoja be teisės.
Lietuva turi dvi atskiras sistemas: skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia” pažymėtą transporto priemonę (skirta patiems vairuojantiems asmenims su negalia) ir asmens su negalia automobilio statymo kortelę (gali naudoti ir vežantysis). KET 183 ir 184 punktai taikomi abiem — ir jų suteikiamos teisės eina gerokai toliau nei stovėjimo aikštelė.
KET 183 punktas: įvažiavimas į draudžiamas zonas
Pagal Kelių eismo taisyklių 183 punktą, vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia” arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas” ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas”.
Tai praktiškai svarbi privilegija: pėsčiųjų zonos, senamiesčio ribojamos erdvės, aikštės su draudžiamaisiais ženklais — visa tai prieinama neįgaliojo ženklu pažymėtam automobiliui. Ši norma leidžia privažiuoti (sustoti) arčiau tikslo ten, kur kiti vairuotojai privalo stovėti toliau.
Svarbu: KET 183 punktas suteikia teisę įvažiuoti, bet ne stovėti be apribojimų. Stovėjimo teises reguliuoja atskiras 184 punktas.
KET 184 punktas: stovėjimo privilegijos
Pagal KET 184 punktą, vairuotojui su atitinkamu ženklu ar kortele leidžiama:
184.1. Nepaisyti kelio ženklo „Stovėjimo ribotą laiką vieta” ir kelio ženklo „Stovėjimo nurodytu laiku vieta” reikalavimų — jei ženklas neriboja stovėjimo elektromobilių įkrovimo vietoje. Tai reiškia: kur kiti vairuotojai gali stovėti tik 30 ar 60 minučių, neįgaliojo kortelės savininkas gali stovėti neribotą laiką.
184.2. Sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama” ir „Stovėti draudžiama” galiojimo zonoje ir ties nubrėžtomis 1.4 ar 1.9 horizontaliojo ženklinimo linijomis. Tai reiškia: geltonos linijos prie šaligatvio, „Sustoti draudžiama” ir „Stovėti draudžiama” ženklai — visa tai neįgaliojo kortelės savininkui netaikoma.
Ar žinojote, kad kortelė leidžia stovėti ir ten, kur geltona ženklinimo linija? Daugelis šią privilegiją suvokia daug siauriau.
KET 185 punktas: vežimėliai važiuojamojoje dalyje
KET 185 punktas reguliuoja atskirą situaciją — asmenų su negalia vežimėlių eismą. Pagal jį, vežimėliu leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, nesvarbu, ar yra kelkraštis, šaligatvis ar pėsčiųjų takas. Tamsiuoju paros metu vežimėlis privalo turėti atšvaitus: kairėje pusėje iš priekio — baltą, iš galo — raudoną.
Nemokamas parkavimas mokamose zonose
Vietinė rinkliava už naudojimąsi mokamomis stovėjimo vietomis netaikoma automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilio statymo kortele, valdytojams. Tai reiškia nemokamą parkavimą visose savivaldybių mokamose zonose — JUDU sistemos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų parkavimo sistemose.
Kortelė turi būti padėta automobilio viduje už priekinio stiklo ant prietaisų skydelio keleivio pusėje iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje atspausdintas kortelės numeris ir galiojimo data. Jei kortelė padėta neteisingai arba jos nematyti — kontrolieriai gali skirti baudą kaip ir be kortelės.
Kas negali naudotis šiomis privilegijomis
Skirtumas tarp ženklo ir kortelės yra esminis ir dažnai supainiojamas:
Skiriamasis ženklas „Asmuo su negalia” — skirtas tik fiziniams asmenims, kurie patys vairuoja ir kuriems nustatytas 0–30 proc. dalyvumo lygis. Tai ne kortelė — tai ženklas ant automobilio, išduodamas vairuotojui.
Asmens su negalia automobilio statymo kortelė — platesnė: ja gali naudotis ir vežantysis asmuo, kai veža asmenį su negalia. Tačiau kai automobilyje nėra neįgaliojo keleivio — kortelė negali būti naudojama.
Bauda už neteisėtą stovėjimą neįgaliojo vietoje be galiojančio leidimo — nuo 60 iki 180 eurų.
Klastočių problema: Seimas ieško sprendimų
Seime šiuo metu ieškoma būdų, kaip pažaboti neįgaliųjų automobilių parkavimo kortelių klastotes ir piktnaudžiavimą. Komitete buvo nurodyta, kad tėvai nuveža vaiką su negalia į mokyklą, o paskui automobilį stato visą dieną neleistinoje vietoje su padėta kortele.
Redakcijos vertinimu, sistema turi akivaizdžią spragą: kortelė fiziškai gali būti bet kuriame automobilio priekiniame stikle — kontrolieriai negali patikrinti, ar asmuo su negalia iš tikrųjų yra toje transporto priemonėje. Vilniuje jau išduota 3 200 elektroninių leidimų, tačiau elektroninė sistema neapima visų atvejų. Griežtesnė kontrolė — tik laiko klausimas.
