Automobilį palikus arčiau nei reikia prie perėjos, stotelės ar sankryžos — bauda nuo 30 iki 90 eurų, o tam tikrais atvejais ir nutempimas. Daugelis Lietuvos vairuotojų šias taisykles žino iš vairavimo egzamino, bet po metų ar dvejų tikslūs skaičiai išblunka. Ir tada atsiranda klaidos, kurių dažniausiai galima išvengti: žinant tiksliai, kiek metrų reikia palikti ir kur.
5 metrų taisyklė prie perėjos — ir kodėl ji ne tokia, kaip daugelis mano
Pagal KET 150.4 punktą, sustoti ir stovėti draudžiama pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrų atstumu prieš jas. Keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą — draudimas galioja ir 5 metrai už perėjos.
Tai reiškia: ne 10 metrų, kaip kai kuriais atvejais galima girdėti, o 5. Tačiau 5 metrai — tai maždaug vieno automobilio ilgis. Praktikoje „atrodo kaip toli” dažnai reiškia 3–4 metrus. To nepakanka.
Papildomas niuansas: draudimas galioja pačiai perėjai ir nurodytam atstumui prieš ją. Taip automobilis, pastatytas tik „šalia” perėjos, iš tikrųjų ją iš dalies blokuoja — ar mažina matomumą vairuotojui, artėjančiam iš kitos pusės. Būtent dėl to taisyklė ir egzistuoja.
Prie sankryžos — irgi 5 metrai
KET 150.8 punktas: stovėti draudžiama sankryžoje ir arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo jos — išskyrus atvejus, kai stovėjimą leidžia kelio ženklai.
Kai kurių miestų gatvėse tai reiškia, kad vadinamoji „paskutinė vieta prieš sankryžą” faktiškai yra draudžiama zona. Ypač mieste, kur sankryžų daug ir jos tankiai išsidėsčiusios — 5 metrų taisyklė riboja stovėjimą labiau, nei daugelis tikisi.
15 metrų nuo autobusų stotelės
KET 150.9 punktas: stovėti draudžiama maršrutinio transporto stotelėse ir arčiau kaip 15 metrų nuo jų — kai stotelės nėra, 15 metrų skaičiuojama nuo kelio ženklo „Stotelė”. Tai galioja, jei stovintis automobilis kliudytų autobusų eismui.
15 metrų — tai daugiau nei du automobiliai išilgai. Vizualiai tai dažnai atrodo kaip „pakankamai toli”, bet stotelės ženklas gali būti ne ten, kur sustoja autobusas, o keliasdešimt metrų priekyje. Tai dažna klaida — vairuotojas pamatuoja iki fizinės stotelės, o ne iki ženklo.
Kitos svarbios ribos pagal KET
KET 150.1 punktas: geležinkelių pervažose ir 50 metrų atstumu nuo jų — sustoti ir stovėti draudžiama visiškai. KET 150.7 punktas: jei atstumas tarp automobilio ir ištisinės ženklinimo linijos arba bortelio yra mažesnis nei 3 metrai — stovėti draudžiama. Ši taisyklė aktuali siauresnėse gatvėse, kur automobilis, pastatytas prie bortelio, faktiškai susiaurina eismui reikalingą plotį.
Bauda ir nutempimas Lietuvoje
Pagal ANK, kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų nesilaikymas sustojant ar stovint užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų. Sumokėjus per 15 dienų, bauda gali būti sumažinta 50 %. Nutempimo atveju — 30–100 eurų už transportavimą, priklausomai nuo savivaldybės. Automobilio saugojimas stovėjimo aikštelėje — papildomai už kiekvieną parą.
Nutempimas realioje praktikoje taikomas tada, kai automobilis akivaizdžiai blokuoja eismą — arba pakartotinai fiksuojami pažeidimai. Tačiau bauda skiriama ir be nutempimo: miestų parkavimo kontrolė veikia nuolat, ypač Vilniuje ir Kaune.
Kaip išvengti klaidos
Paprastas patikrinimas prieš paliekant automobilį: 5 metrų atstumas prie perėjos ar sankryžos — tai maždaug vienas pilnas automobilio ilgis plus keli žingsniai. Jei abejojate, ar pakankamai toli — greičiausiai per arti. Autobusų stotelės ženklas gali būti toli nuo fizinės stotelės vietos: matuokite nuo ženklo, o ne nuo stotelės stogelio.
Taisyklės yra tikslios, o baudos — realios. Kelios sekundės daugiau ieškant tinkamos vietos išvengs keliasdešimties eurų baudos — ir kartais nutempimo.
