Avarija. Automobilis sustojo — ir policija klausia pirmą dalyką: ar visi buvo prisisegę? Jei ne — protokolas. Tačiau policijos bauda gali būti mažiausia problema. Draudimo bendrovė tą patį klausimą užduos vėliau — ir jos atsakas gali kainuoti žymiai daugiau.
Kelių eismo taisyklių 196 punktas yra vienas paprasčiausių ir aiškiausių KET reikalavimų: važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Tačiau yra išimčių — ir jas žinoti verta tiek tiems, kurie jomis naudojasi, tiek tiems, kurie mano, kad jos platesnės, nei yra iš tikrųjų
.
Kam saugos diržas privalomas — ir kaip tai veikia autobuse
Pareiga prisisegti galioja visiems be išimties: priekinėje ir galinėje sėdynėje, mieste ir greitkelyje, trumpai ir ilgai kelionei. Transporto priemonės tipas keičia taisyklę tik vienu aspektu: jei saugos diržai transporto priemonėje nėra įrengti — pareigos jų segėti nėra.
Autobuse situacija specifinė. Pagal KET 196 punktą, jei autobusuose įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje privalo būti informacinis ženklas, nurodantis diržo buvimą. Keleiviai, važiuojantys tokiame autobuse, privalo juos segėti. Tačiau ne visi autobusai turi diržus — miesto maršruto autobusas paprastai neturi, tolimojo susisiekimo autobusas — dažniausiai turi.
Praktinė pasekmė: jei tolimojo susisiekimo autobuse diržai įrengti ir keleivis jų nesegėjo — tai pažeidimas. Jei miesto autobuse diržų nėra — pareigos nėra.
Išimtys: kas atleidžiamas nuo pareigos segėti diržą
Išimčių Lietuvos teisėje yra, tačiau jos griežtai apibrėžtos ir siauresnės, nei daugelis mano:
Nėščios moterys — atleidžiamos nuo pareigos segėti diržą pagal KET nuostatas. Tačiau praktika rekomenduoja vis tiek segėti — tinkamai užsegtas diržas aplink pilvą, o ne per jį, nėštumo metu yra saugesnis nei visai nesegėtas.
Asmenys su medicinine pažyma — jei gydytojas išdavė pažymą, patvirtinančią, kad diržo segėjimas kontraindikuojamas dėl sveikatos būklės — šis asmuo atleidžiamas. Pažyma turi būti su savimi ir pateikiama pareigūno reikalavimu.
Greitosios pagalbos, policijos ir specialiųjų tarnybų darbuotojai tam tikrais aktyvios tarnybos atvejais gali turėti išimčių dėl operatyvinio darbo specifikos — tačiau tai reglamentuojama tarnybiniais aktais, ne bendrai KET.
Visais kitais atvejais — diržas privalomas. Nuomonė, kad „gale galima nesegėti”, „trumpai neverta” arba „greitai tik prie parduotuvės” — KET nereglamentuoja.
Vaikų taisyklės: griežčiau nei suaugusiems
Vaikai turi atskiras ir griežtesnes taisykles. Vaikai, kurių ūgis mažesnis nei 135 cm, privalo būti vežami specialiose kėdutėse arba prisegimo sistemose, atitinkančiose vaiko svorį ir amžių. KET draudžia vežti vaikus iki 12 metų ant priekinės sėdynės, jei ji nėra aprūpinta tinkama saugos sistema.
Tai reiškia: vaikas galinėje sėdynėje be kėdutės — pažeidimas. Vaikas priekinėje sėdynėje be tinkamos sistemos iki 12 metų — pažeidimas. Ir abiem atvejais atsakingas yra vairuotojas, ne vaikas.
Baudos — ir kur jos nesibaigia
Pagal ANK 417 straipsnį, bauda už saugos diržo nesegėjimą — nuo 30 iki 50 eurų (pirmą kartą). Pakartotinis pažeidimas — nuo 60 iki 90 eurų, o pakartotinai padarius pažeidimą gali būti atimta teisė vairuoti nuo 1 iki 2 mėnesių. Baudą gali gauti ir vairuotojas, ir keleivis atskirai — ta pati sustabdyta transporto priemonė gali užtraukti kelis protokolus vienu metu.
Tačiau yra ir kita, retai aptariama pasekmė. Draudimo bendrovės avarijos atveju tikrina, ar visi buvo prisisegę. Jei nustatoma, kad keleivis nesegėjo diržo ir dėl to patyrė didesnius sužalojimus — draudimo išmoka gali būti sumažinta arba ginčijama. Tai nėra hipotezė: draudimo praktikoje tai vadinama prisidedamojo kaltės principu. Neprisegtas diržas gali tapti argumentu, kad asmuo pats prisidėjo prie savo sužalojimų.
Taigi finansinė rizika nuo nesegėto diržo gali siekti ne 30–90 eurų, o žymiai didesnes sumas — draudimo išmokos kontekste.
Kaip tai tikrinama ir kas baudžia
Policija saugos diržų kontrolę vykdo nuolat — tiek planuotų reidų metu, tiek atsitiktinių patikrų metu. Europos kelių policijos tinklo TISPOL koordinuojamų akcijų metu Lietuva reguliariai dalyvauja — tokiais laikotarpiais kontrolė intensyvėja.
Už vaikų apsaugos sistemų pažeidimus — kėdutės nebuvimą ar netinkamą naudojimą — baudžiamas vairuotojas. Už suaugusio keleivio neprisisegimą — gali būti baudžiamas ir keleivis, ir vairuotojas. Ir nė vienas jų negali teigti, kad „nebuvo perspėtas” — KET pareiga žinoti yra preziumuojama.
Diržas užsisegamas prieš pajudant. Ne „tuoj”, ne „greitai” — prieš. Šis įprotis neužtrunka trijų sekundžių. O jo nebuvimas, kaip rodo statistika, kartais kainuoja žymiai daugiau nei bet kokia bauda.
