Šiuo metu jei vairuotojas atostogaudamas su Lietuvoje išduotu pažymėjimu padaro sunkų pažeidimą, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Italijoje, ir praranda teisę vairuoti toje šalyje — grįžęs namo jis dažniausiai gali toliau sėsti prie vairo, nes teisių atėmimas galioja tik pažeidimo šalyje. Nuo 2029 m. lapkričio 26 d. ši spraga užsidarys.
Naujos ES taisyklės įpareigos valstybes nares perduoti informaciją apie sunkius vairuotojo teisių atėmimo atvejus tai šaliai, kuri išdavė pažymėjimą — ir ta šalis turės imtis veiksmų savo teritorijoje.
Kada tiksliai įsigalioja nauja tvarka
ES šalys, tarp jų ir Lietuva, privalo pritaikyti nacionalinę teisę ir ją paskelbti ne vėliau kaip iki 2028 m. lapkričio 26 d. Bet pati tvarka realiai pradės veikti tik nuo 2029 m. lapkričio 26 d. — būtent šią datą vairuotojams verta įsiminti, o ne 2028-uosius, kurie dažnai klaidingai minimi kaip įsigaliojimo metai.
Kokie pažeidimai patenka į naują sistemą
Nauja procedūra taikoma ne visiems pažeidimams — parkavimo bauda ar kelių km/val. viršijimas automatiškai ES masto teisių atėmimo nesukels. Sistema apima keturias kategorijas: vairavimą išgėrus, vairavimą apsvaigus nuo narkotikų, greičio viršijimo pažeidimus bei eismo įvykius, kuriuose žmogus žuvo ar buvo sunkiai sužalotas.
Papildomos sąlygos: jei teisių atėmimas skiriamas fiksuotam laikotarpiui, jis turi trukti bent tris mėnesius. O kai pažeidimo šalis informuoja pažymėjimą išdavusią valstybę, iš likusio draudimo laikotarpio turi likti daugiau nei vienas mėnuo. Be to, sprendimas pažeidimo šalyje turi būti nebeskundžiamas įprasta apeliacine tvarka, o turi būti aiškiai nustatyta, kas realiai sėdėjo prie vairo.
Greičio viršijimo išimtis, kurią verta žinoti
Būtent dėl greičio viršijimo direktyvoje numatyta įdomi išimtis. Pažymėjimą išdavusi valstybė pagal savo nacionalinę teisę gali nuspręsti neperimti teisių atėmimo, jei jis paskirtas išimtinai dėl greičio viršijimo mažiau nei 50 km/val. Tai nereiškia, kad toks pažeidimas liks be jokių pasekmių — užsienio bauda ir vietinis teisių atėmimas išlieka galioti toje šalyje, kurioje buvo padarytas. Klausimas tik toks, ar pažymėjimą išdavusi šalis privalės tą teisių atėmimą vykdyti ir savo teritorijoje.
Kuo didesnis greičio viršijimas, tuo mažiau tikėtina, kad ši išimtis apsaugos. Vairuotojui, viršijusiam ribą 60–70 km/val. ir dėl to gavusiam ilgalaikį teisių atėmimą, pasikliauti sienos „apsauginiu efektu“ jau bus daug sunkiau.
Kaip tai paveiks Lietuvos vairuotoją
Lietuvos vairuotojams, dažnai keliaujantiems automobiliu per Lenkiją, Vokietiją ar toliau į Pietų Europą, ši sistema reikš, kad rimto pažeidimo užsienyje nebebus galima „palikti“ kertant sieną. Praktiškai valstybė, gavusi pranešimą apie tokį atvejį, per dvidešimt darbo dienų turės informuoti vairuotoją apie tolesnę procedūrą ir galimybes ją ginčyti — bet ginčyti bus galima tik pačios užsienio nuobaudos vykdymą, o ne jos teisėtumą, kuris lieka spręsti pažeidimo šalyje.
Iki 2029 m. lapkričio galioja dabartinė tvarka — teisių atėmimas užsienyje savaime negalioja Lietuvoje, nebent fiziškai atimtas pats pažymėjimas. Bet tai jau žinoma pasikeis, todėl vairuotojams, planuojantiems keliones automobiliu po Europą, verta į tai atsižvelgti jau dabar.
