Degalų sąnaudas lemia ne tik automobilio variklis, jo galia ar nuvažiuojamas atstumas. Nemažą įtaką turi ir vairavimo įpročiai – staigus greitėjimas, dažnas stabdymas, per didelis greitis, netinkamas padangų slėgis ar ant stogo be reikalo palikta bagažinė.
Saugaus eismo ir ekovairavimo ekspertas, vairavimo mokyklos „Autologija“ vadovas Kastytis Povilaitis pabrėžia, kad ekonomiškas vairavimas vienu metu gali padėti siekti trijų tikslų – mažinti degalų sąnaudas, poveikį aplinkai ir riziką kelyje.
Degalus taupyti padeda gebėjimas žiūrėti toliau į priekį
Vienas svarbiausių ekovairavimo principų – ne reaguoti į situaciją paskutinę sekundę, o ją numatyti iš anksto. Vairuotojui verta stebėti ne tik tiesiai prieš jį važiuojantį automobilį, bet ir visą matomą transporto srautą.
Jeigu už kelių šimtų metrų užsidega raudonas šviesoforo signalas, nėra prasmės iki sankryžos važiuoti palaikant tą patį greitį ir tik paskutinę akimirką stipriai stabdyti. Anksčiau atleidus akceleratoriaus pedalą galima palaipsniui sumažinti greitį.
„Jeigu pavyksta situaciją prognozuoti taip, kad stabdžio pedalą naudotume minimaliai ir galėtume išnaudoti automobilio inerciją, pasiekiame geriausią rezultatą“, – teigia K. Povilaitis.
Toks vairavimo būdas ypač aktualus mieste, kur nuolat tenka susidurti su sankryžomis, šviesoforais, pėsčiųjų perėjomis ir besikeičiančiu transporto srautu.
Didesnis atstumas gali reikšti mažiau stabdymo
Pakankamas atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės svarbus ne tik saugumui. Jis suteikia daugiau galimybių sklandžiai reguliuoti greitį ir išvengti nuolatinio akceleratoriaus bei stabdžio pedalų naudojimo.
Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad rekomenduojamas atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės turėtų būti ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba toks atstumas metrais, kuris sudaro ne mažiau kaip pusę spidometro rodomo greičio.
Taigi važiuojant 50 km/val. greičiu pagal pastarąjį principą reikėtų palikti bent apie 25 metrų tarpą.
„Didesnis atstumas suteikia vairuotojui daugiau laiko įvertinti situaciją ir leidžia išvengti nuolatinio greitėjimo ir stabdymo“, – aiškina K. Povilaitis.
120 ar 140 km/val.: sutaupytas laikas mažesnis, nei gali atrodyti
Važiuojant didesniu greičiu didėja aerodinaminis pasipriešinimas, todėl automobiliui reikia daugiau energijos greičiui palaikyti. Dėl to važiuojant greitkeliu ar automagistrale degalų sąnaudos gali pastebimai išaugti.
„Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas atkreipia dėmesį, kad vairuotojai greitį dažnai didina tikėdamiesi reikšmingai sutrumpinti kelionę.
Bendrovės inicijuoto tyrimo duomenimis, šiltuoju metų laiku greitį dažnai viršija apie 35 proc. šalies vairuotojų. 23 proc. apklaustųjų nurodė viršijantys leistiną greitį daugiau kaip 10 km/val., dar 12 proc. – daugiau kaip 20 km/val.
Tačiau teorinis laiko skirtumas ne visada toks didelis, kaip gali atrodyti. Jei visą 10 km atkarpą būtų galima be sustojimų įveikti pastoviu greičiu, važiuojant 120 km/val. jai reikėtų 5 minučių, o važiuojant 140 km/val. – maždaug 4 minučių ir 17 sekundžių. Skirtumas – vos apie 43 sekundės.
100 km atkarpoje teorinis skirtumas siektų maždaug 7 minutes. Realiomis eismo sąlygomis jis gali būti dar mažesnis dėl lėčiau važiuojančių transporto priemonių, eismo intensyvumo ir kitų aplinkybių.
„Važiuodami greičiau vairuotojai dažnai tikisi sutaupyti laiko, tačiau iš tikrųjų jo laimima gerokai mažiau, nei įsivaizduojama“, – sako G. Petrikas.
Variklio apsukos taip pat turi reikšmės
Ekonomiškam vairavimui svarbu ne tik pasirinktas greitis, bet ir tai, kokiomis variklio apsukomis važiuojama. Automobiliuose su mechanine pavarų dėže, kai eismo sąlygos ir konkretaus variklio charakteristikos tai leidžia, verta laiku perjungti aukštesnę pavarą.
Tai nereiškia, kad variklį reikėtų versti dirbti pernelyg mažomis apsukomis. Tikslas – važiuoti sklandžiai ir pasirinkti tokią pavarą, kad automobilis galėtų palaikyti norimą greitį be nereikalingai aukštų apsukų ar per didelės variklio apkrovos.
K. Povilaitis taip pat atkreipia dėmesį į aplinkosauginę ekovairavimo pusę – aukštos variklio apsukos gali gerokai padidinti išmetamų teršalų kiekį. Todėl ramus ir tolygus važiavimas naudingas ne vien vairuotojo piniginei.
Padangų slėgis – paprastas dalykas, kurį vairuotojai pamiršta
Degalų sąnaudoms įtakos turi ir automobilio techninė būklė. Vienas paprasčiausiai patikrinamų parametrų – padangų slėgis.
Per mažas slėgis didina padangų riedėjimo pasipriešinimą, todėl automobiliui judėti reikia daugiau energijos. Kartu gali greičiau ir netolygiau dėvėtis pačios padangos.
Ekspertas rekomenduoja padangų slėgį tikrinti bent kartą per mėnesį ir prieš ilgesnes keliones. Vadovautis reikėtų konkretaus automobilio gamintojo nurodytomis slėgio reikšmėmis.
Degalų sąnaudas didina ir nereikalingas svoris bei oro pasipriešinimas
Net ir ramiai vairuojant dalį sutaupymo gali panaikinti ant automobilio sumontuota, bet nenaudojama įranga. Stogo skersiniai, bagažinė ar stogo dėžė keičia automobilio aerodinamiką ir gali didinti oro pasipriešinimą.
Verta reguliariai peržiūrėti ir bagažinės turinį. Keli papildomi kilogramai didelio skirtumo nepadarys, tačiau nuolat vežiojant daug nereikalingų sunkių daiktų automobiliui tenka papildomas svoris.
Kasdienėje eksploatacijoje verta prisiminti kelis paprastus principus:
- vengti nereikalingo staigaus greitėjimo ir stabdymo;
- stebėti eismą kuo toliau į priekį ir iš anksto mažinti greitį;
- laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių;
- reguliariai tikrinti padangų slėgį;
- nevežioti nereikalingo svorio;
- nuimti nenaudojamą stogo bagažinę ar stogo dėžę;
- vengti ilgai laikyti automobilį užvestu, kai tai nėra būtina.
Trumpoms kelionėms automobilis nėra pats ekonomiškiausias
Dar vienas įprotis, galintis turėti įtakos vidutinėms degalų sąnaudoms, – labai trumpos kelionės. Šaltam varikliui ir kitoms automobilio sistemoms reikia laiko pasiekti optimalią darbinę temperatūrą, todėl pirmuosius kilometrus degalų sąnaudos gali būti didesnės.
„Jei įmanoma, rekomenduojame vengti itin trumpų kelionių automobiliu, užvedus variklį ilgai nelaukti vietoje, o užvedimo metu nereikėtų spausti akceleratoriaus pedalo“, – komentuoja K. Povilaitis.
Ilgiau stovint ir kai tai leidžia konkreti situacija, variklio laikymas įjungto vien tam, kad automobilis stovėtų vietoje, taip pat reiškia be reikalo naudojamus degalus.
Ekonomiškas vairavimas gali būti ir saugesnis
Ekovairavimas nėra vien bandymas pasiekti kuo mažesnį skaičių automobilio borto kompiuteryje. Daugelis degalus taupančių įpročių sutampa su saugaus vairavimo principais.
Vairuotojas, kuris stebi situaciją toliau į priekį, laikosi pakankamo atstumo ir vengia staigių manevrų, turi daugiau laiko reaguoti į netikėtus įvykius.
„Vairuotojas turi nuolat stebėti situaciją kelyje, prognozuoti kitų eismo dalyvių veiksmus, laikytis saugaus atstumo ir vengti staigių manevrų. Ekonomiškumas, mažesnis poveikis aplinkai ir saugumas šiuo atveju papildo vienas kitą“, – apibendrina K. Povilaitis.
Norint sumažinti degalų sąnaudas nebūtinai reikia keisti automobilį ar investuoti į papildomą įrangą. Pirmiausia verta įvertinti savo kasdienį vairavimo stilių – keli nedideli įpročių pokyčiai gali padėti važiuoti sklandžiau, saugiau ir ekonomiškiau.
O kokius būdus degalų sąnaudoms sumažinti naudojate jūs? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.
