Prieš didžiąsias metų šventes spūstys Lietuvos didmiesčiuose tampa kasdienybe, o kartu – papildomu streso šaltiniu vairuotojams. Naujas gyventojų tyrimas rodo, kad beveik pusė vairuojančiųjų prie vairo patiria įtampą, o transporto kamščiai daugeliui tampa rimtu kantrybės išbandymu. Vis dėlto specialistai ragina į šį laiką pažvelgti kitaip – kaip į galimybę sulėtėti, nusiraminti ir išvengti klaidų kelyje.
Tyrimas: 44% vairuotojų Lietuvoje prie vairo patiria stresą
Remiantis „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktu tyrimu, 44% vairuojančiųjų prisipažįsta, kad vairuodami patiria stresą, o 8% nurodo, kad įtampa juos lydi nuolat. Tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad stresą dėl vairavimo dažniau patiria moterys nei vyrai.
Pasak „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Petriko, gruodžio mėnesį spūstys ir intensyvus eismas tampa rimtu išbandymu vairuotojų dėmesingumui.
„Gruodžio mėnesio spūstys ir intensyvus eismas miestų vairuotojams yra nemenkas iššūkis kantrybei ir atidumui. Padidėjęs stresas daro neigiamą įtaką vairuotojų dėmesingumui ir didina tikimybę suklysti“, – sako G. Petrikas.
Kaip spūstyse sugaištą laiką paversti sau naudingu
Psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ medicinos psichologė Ignė Umbrasaitė siūlo į lėtą eismo tempą ar stovėjimą kamščiuose pažvelgti kaip į galimybę stabtelėti ir pailsinti protą.
Vairuotojai gali sąmoningai stebėti aplinką, miesto landšaftą, kitus eismo dalyvius, leisti mintims klajoti. Toks „sulėtėjimas“ po įtemptos dienos gali padėti sumažinti vidinę įtampą ir pasiruošti kitoms veikloms.
„Rytinis važiavimas į darbą ar stovėjimas spūstyse suteikia galimybę apmąstyti laukiančią dieną, o vakare, grįžtant namo, tai gali būti veiksmingas būdas pamažu atsitraukti nuo darbų. Toks pereinamasis laikas yra itin svarbus, nes sukuria aiškią ribą tarp darbo valandų ir poilsio meto“, – teigia I. Umbrasaitė.
Nuotolinis darbas ir „perėjimo laiko“ trūkumas
Psichologė atkreipia dėmesį, kad dirbantiems nuotoliu, kurių darbo vieta dažniausiai yra namų erdvė, tokio „perėjimo laiko“ dažnai trūksta. Dėl to persijungti tarp darbo ir asmeninio gyvenimo vaidmenų gali būti sudėtingiau.
Tokiu atveju net ir trumpas važiavimas automobiliu ar stovėjimas spūstyje gali tapti prasmingu laiku refleksijai, savistabai ir emocijų „nuraminimui“ prieš grįžtant į namų rutiną.
Kas labiausiai erzina vairuotojus: agresija, KET nepaisymas ir „prispaudimas“
Tyrimo duomenimis, didžiausią emocinę įtampą vairuotojams sukelia kitų eismo dalyvių elgesys. Respondentai nurodė, kad juos labiausiai erzina:
- agresyvus kitų vairuotojų elgesys (63%);
- nesivadovavimas kelių eismo taisyklėmis (57%);
- saugaus atstumo nesilaikymas ir „stūmimas skubėti“ (46%).
Pasak I. Umbrasaitės, svarbu tokio elgesio nepriimti asmeniškai ir nekurti prielaidų, kad kitas vairuotojas tyčia bando pakenkti būtent jums.
„Vietoje stiprių emocinių reakcijų galima pamėginti į situaciją pažvelgti empatiškai, sau paaiškinant, kad tas žmogus greičiausiai yra emocijų sūkuryje ir dėl to kelyje elgiasi nederamai. Supratingumas neretai padeda išvengti situacijos pabloginimo“, – pataria I. Umbrasaitė.
Gruodį daugėja smulkių eismo įvykių: didžiausias pavojus – aikštelėse
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, gruodis yra vienas įtempčiausių laikotarpių metuose didmiesčių vairuotojams. Šiuo laikotarpiu padaugėja smulkių eismo įvykių, ypač perpildytose prekybos centrų, apsipirkimo vietų ir laisvalaikio zonų aikštelėse.
„Pernai metų gruodį per vieną dieną mūsų bendrovę pasiekdavo vidutiniškai apie 90 kreipinių dėl eismo įvykiuose patirtų žalų trijuose didžiausiuose šalies miestuose. Vieno tokio eismo įvykio nuostoliams atlyginti skiriama išmokos suma vidutiniškai siekė apie 1400 eurų“, – komentuoja G. Petrikas.
Kaip po eismo įvykio greičiau gauti išmoką: svarbiausi žingsniai
Draudimo ekspertai primena: norint operatyviau sutvarkyti žalą ir greičiau gauti draudimo išmoką, itin svarbu teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Praktikoje klaidos ar trūkstami duomenys gali reikšti ilgesnį nagrinėjimą.
- tiksliai nurodykite abiejų transporto priemonių valstybinius numerius ir vairuotojų kontaktus;
- nufotografuokite eismo įvykį iš kelių pusių ir bendrą vaizdą su kelio ženklais iš toliau;
- aiškiai aprašykite įvykio aplinkybes ir, kiek įmanoma tiksliau, pavaizduokite susidūrimo schemą;
- deklaracijoje pažymėkite visus matomus automobilio sugadinimus.
„Tikslus tokių duomenų pateikimas eismo įvykio deklaracijoje leis greičiau apdoroti pateiktą žalą ir išmokėti išmokas nuostoliams atlyginti“, – sako G. Petrikas.
Ramesnis vairavimas – mažiau klaidų ir daugiau saugumo
Nors prieššventinės spūstys greičiausiai neišnyks, vairuotojai gali sumažinti įtampą keisdami požiūrį ir elgesį. Ramus, sąmoningas vairavimas padeda išlikti dėmesingiems, priimti saugesnius sprendimus ir neįsivelti į konfliktus su kitais eismo dalyviais.
Ar spūstys prieš šventes ir jums tampa streso šaltiniu? Kokie būdai jums padeda išlikti ramiems prie vairo? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
