Automobilis vakare veikė nepriekaištingai, o ryte variklio skyriuje – apgraužti laidai, pažeistos žarnos arba sudraskyta garso izoliacija. Tokia situacija nėra vien kaimo ar miško pakraščių problema. Kiaunės gali apsigyventi ir tankiai apstatytuose miestų rajonuose, o automobilio variklio skyrius joms tampa patogia slėptuve.
Žala kartais apsiriboja keliasdešimties eurų kainuojančia žarna, tačiau pažeidus elektros instaliaciją, jutiklių laidus ar kitus svarbius komponentus remonto sąskaita gali būti gerokai didesnė. Dar blogiau, kad kai kurie pažeidimai iš pradžių lieka nepastebėti.
Kodėl kiaunės apskritai lenda į automobilius?
Rudenį ir žiemą viena pagrindinių priežasčių yra šiluma. Po kelionės variklio skyrius kurį laiką išlieka šiltas, uždaras ir apsaugotas nuo vėjo bei kritulių, todėl gyvūnui tai gali atrodyti kaip puiki vieta pasislėpti.
Kiaunės dažniausiai patenka iš apačios – per ratų arkas, važiuoklės ertmes ir kitas angas. Jas gali traukti ne tik šiluma, bet ir minkštos izoliacinės medžiagos.
Vis dėlto klaidinga manyti, kad ši problema aktuali tik šaltuoju sezonu. Interia Motoryzacja pažymi, kad kiaunės automobiliuose žalą daro ir vasarą, o laikotarpis nuo gegužės iki vasaros pabaigos gali būti itin aktyvus.
Laidų jos negraužia todėl, kad yra alkanos
Vienas populiarių mitų – esą automobilių laidų izoliacijoje yra medžiagų, kurias gyvūnai laiko maistu. Tačiau kiaunių elgesys yra sudėtingesnis.
Jos yra smalsūs gyvūnai, todėl gali kandžioti įvairius minkštus ir lengvai pasiekiamus objektus. Nukentėti gali elektros laidų izoliacija, gumos žarnos, izoliacinės dangos ir garso slopinimo medžiagos.
Didelę reikšmę turi ir teritorinis elgesys. Jeigu automobilio variklio skyriuje jau buvo kita kiaunė ir paliko savo kvapą, kitas gyvūnas gali į jį reaguoti agresyviai ir bandyti naikinti kvapo pažymėtas vietas.
Kodėl problema gali atsirasti po kelionės?
Įdomu tai, kad automobilis gali būti saugus prie namų, tačiau problemos prasideda po kelionės į kitą miestą ar regioną. Ten po kapotu gali apsilankyti kitas gyvūnas ir palikti savo kvapą.
Grįžus į įprastą parkavimo vietą vietinė kiaunė gali aptikti svetimą kvapą. Būtent tokia teritorinė konkurencija kartais siejama su ypač intensyviu laidų ir kitų elementų niokojimu.
Jeigu automobilyje jau buvo aptikta kiaunės veiklos požymių, vien pakeisti vieną apgraužtą žarną gali nepakakti. Verta patikrinti visą variklio skyrių ir pašalinti gyvūno paliktus kvapus.
Kokie požymiai gali išduoti kiaunę?
Akivaizdžiausias ženklas – dantų žymės ant laidų ar guminių vamzdelių. Tačiau yra ir mažiau pastebimų signalų.
- Po automobiliu ar variklio skyriuje gali būti gyvūno plaukų.
- Ant dulkėtų plastikinių paviršių gali likti letenų žymių.
- Garso izoliacijos medžiaga gali būti išdraskyta ar perstumdyta.
- Automobilio elektronika gali pradėti veikti su pertrūkiais.
- Prietaisų skydelyje gali atsirasti netikėtų klaidų.
- Pažeidus skysčių žarnas gali atsirasti nuotėkių.
Jei pastebėjote apgraužtą laidą, svarbu patikrinti ne vien tą vietą. Gyvūnas galėjo pažeisti kelis komponentus skirtingose variklio skyriaus vietose.
Ar padeda kvapai?
Internete gausu buitinių receptų: po kapotu kabinamos kvapnios priemonės, naudojamas actas, šunų plaukai ar įvairūs aitrūs kvapai. Interia mini ir česnaką bei svogūną kaip gyvūnams nemalonius kvapus.
Problema ta, kad kiaunė prie pastovaus kvapo gali priprasti. Jei nemalonus aromatas nėra susijęs su realia grėsme, ilgainiui gyvūnas gali nustoti į jį reaguoti.
Dėl to vien kvapinė priemonė neturėtų būti laikoma garantuota apsauga. Dar svarbiau vengti pavojingų ar degių medžiagų variklio skyriuje, nes aukšta temperatūra ir judančios detalės gali sukelti papildomą riziką.
Ultragarsiniai atbaidymo įrenginiai
Rinkoje galima rasti automobiliams skirtų prietaisų, skleidžiančių žmogui negirdimo arba beveik negirdimo dažnio garsą. Jie sukurti taip, kad gyvūnui aplinka taptų nemaloni.
Tokios sistemos veiksmingumas gali priklausyti nuo prietaiso montavimo vietos, variklio skyriaus konstrukcijos ir konkretaus gyvūno. Todėl svarbu laikytis gamintojo montavimo instrukcijos.
Kai kurie įrenginiai derina ultragarso signalą su kitomis apsaugos priemonėmis.
Elektrinės kontaktinės plokštelės
Egzistuoja ir specialiai automobiliams skirtos sistemos su kontaktinėmis plokštelėmis. Gyvūnui prisilietus, jos sukuria trumpą atbaidantį impulsą, panašiu principu kaip elektrinė tvora.
Tokia įranga turi būti specialiai skirta transporto priemonei ir tinkamai sumontuota. Savarankiškai konstruoti elektros įtaisų variklio skyriuje nereikėtų – netinkamas montavimas gali sukelti elektros sistemos gedimų ar kitą pavojų.
Po apsilankymo verta išvalyti variklio skyrių
Kadangi didelę reikšmę turi teritoriniai kvapai, po patvirtinto kiaunės apsilankymo gali būti naudinga profesionaliai išvalyti variklio skyrių. Tikslas – ne kosmetiškai nuplauti dulkes, bet pašalinti gyvūno paliktus kvapinius pėdsakus.
Tai ypač aktualu tada, kai automobilis statomas keliose skirtingose vietose arba problema kartojasi.
Pažeista žarna gali būti pavojingesnė nei atrodo
Kiaunės padaryta žala nėra tik estetinė. Pažeidus aušinimo sistemos vamzdelį gali pradėti mažėti aušinimo skysčio lygis ir kilti variklio perkaitimo rizika. Pažeistas vakuumo ar kitas valdymo vamzdelis gali pakeisti variklio darbą, o pergraužtas elektros laidas – sukelti elektronikos gedimus.
Jeigu pastebėjote aiškias dantų žymes, tačiau nežinote, kokios sistemos elementas pažeistas, saugiausia automobilį parodyti specialistui.
Geriausiai veikia ne vienas triukas, o kelių priemonių derinys
Kiaunių problema neturi vieno stebuklingo sprendimo. Kvapinės priemonės gali veikti laikinai, ultragarsas – priklausyti nuo montavimo, o fizinės sistemos reikalauja tinkamos įrangos.
Praktiškiausias požiūris – pašalinti senus gyvūno kvapus, reguliariai apžiūrėti variklio skyrių ir, jei problema kartojasi, naudoti profesionaliai sumontuotą atbaidymo sistemą. Keliolika minučių profilaktinei patikrai gali padėti išvengti situacijos, kai pirmasis kiaunės apsilankymo signalas tampa neužsivedantis automobilis ar keturženklė remonto sąskaita.
