Sniego kasimas daugeliui atrodo kaip įprasta žiemos rutina, tačiau kardiologai perspėja: šaltis ir staigus fizinis krūvis gali smarkiai apkrauti širdį. ADAC pabrėžia, kad ypač rizikuoja žmonės, turintys širdies ir kraujagyslių problemų.
Kodėl šaltu oru širdis dirba sunkiau
Šaltis susiaurina kraujagysles, todėl padidėja kraujospūdis. Kai prie to prisideda sunkūs, dažnai trūkčiojantys judesiai kasant sniegą, širdis turi pumpuoti stipriau, kad aprūpintų organizmą deguonimi.
Universiteto klinikos Hamburge-Eppendorfe (UKE) Kardiologijos klinikos direktorės pavaduotoja Christina Magnussen aiškina, kad dėl didesnio pasipriešinimo širdies raumeniui tenka „aiškiai daugiau dirbti“, kad kūnas gautų pakankamai deguonies.
Kam sniego kasimas pavojingiausias
Didžiausia rizika kyla tiems, kurie turi diagnozuotų širdies ir kraujagyslių sutrikimų arba jau yra patyrę rimtų epizodų. ADAC išskiria šias grupes:
- turintys padidėjusį kraujospūdį (hipertenziją);
- sergantys širdies nepakankamumu;
- turintys prieširdžių virpėjimą;
- žmonės, anksčiau patyrę miokardo infarktą.
Jei vainikinės (širdies) kraujagyslės yra susiaurėjusios ar pažeistos, šaltis ir krūvis gali tapti ypač pavojingi ir net sukelti (pakartotinį) infarktą.
Kaip kasti sniegą širdžiai „švelniau“
Norint sumažinti riziką, svarbiausia ne staigumas, o ritmas ir saikas. Kardiologė C. Magnussen rekomenduoja trumpai apšilti ir pradėti lėtai.
- Prieš pradėdami 3–5 minutes pajudėkite (lengvas apšilimas, keli pritūpimai, rankų pratimai).
- Pradėkite lėtu tempu, neskubėkite „užbaigti kuo greičiau“.
- Darykite pertraukas dažniau, ypač jei sniegas šlapias ir sunkus.
- Valykite sniegą mažomis porcijomis, nekraukite ant kastuvo per daug.
Praktinis patarimas: jei įmanoma, sniegą dažniau stumkite, o ne kelkite. Keliamasis judesys paprastai pareikalauja daugiau jėgos ir staigesnio įsitempimo.
Signalai, kada būtina sustoti nedelsiant
ADAC pabrėžia: pasireiškus dusuliui ar krūtinės skausmui, sniego kasimą reikia tuoj pat nutraukti.
Taip pat rimtai vertinkite ir šiuos požymius:
- stiprų spaudimą krūtinėje, skausmą, plintantį į ranką, kaklą ar žandikaulį;
- staigų dusulį arba „oro trūkumą“;
- galvos svaigimą, silpnumą, šaltą prakaitą;
- neįprastą širdies permušimą ar labai greitą pulsą.
Lietuvoje pajutus tokius simptomus svarbiausia kuo greičiau kreiptis pagalbos: skambinkite 112, ypač jei skausmas krūtinėje nepraeina per kelias minutes arba stiprėja.
Ką verta prisiminti Lietuvos sąlygomis
Nors ADAC rekomendacijos parengtos Vokietijos kontekste, pati rizika yra universali: šaltis, kraujagyslių susiaurėjimas ir staigus krūvis veikia žmogaus organizmą nepriklausomai nuo šalies.
Jei turite širdies ligų, vartojate kraujospūdį ar širdies ritmą veikiančius vaistus, ar tiesiog seniai nebuvote fiziškai aktyvūs, saugiausias sprendimas – sniego valymą planuoti lėčiau, dalimis, o esant galimybei – paprašyti artimųjų pagalbos arba pasitelkti paslaugas.
Ką manote jūs? Ar esate susidūrę su prasta savijauta kasant sniegą? Pasidalinkite komentaruose!
