Daugiabučio kiemas, vienintelė laisva vieta tarp dviejų visureigių. Vairuotojas nuspaudžia mygtuką, nuima rankas nuo vairo — ir automatinis parkavimas pats pradeda sukti vairą. Automobilis įlenda tiksliai, iš pirmo bandymo.
Spalį tai nutinka rečiau, nei norėtųsi. Sutemos, lietus ir lapais nuklotos aikštelės linijos atima iš sistemos būtent tai, ko jai labiausiai reikia — orientyrų.
Ką sistema padaro už vairuotoją
Veikimo principas paprastas. Pravažiuodamas laisvą tarpą automobilis ultragarso jutikliais ir kameromis jį išmatuoja, apskaičiuoja, ar tilps paliekant po kelias dešimtis centimetrų rezervo iš kiekvieno krašto, ir tik tada pasiūlo manevrą. Toliau sistema valdo vairą, pedalus ir pavarų perjungimą, o ekranas prietaisų skydelyje rodo procesą realiuoju laiku. Jutikliai aptinka ir pėsčiąjį, netikėtai išnyrantį už bagažinės — tada automobilis tiesiog sustoja.
Įspūdinga. Ribos — mažiau reklamuojamos.
- Be orientyrų nieko nebus. Vietą sistema atpažįsta pagal žymėjimo linijas arba šalia stovinčius automobilius. Tuščioje neišdažytoje aikštelėje ji dažniausiai nepasiūlys nieko.
- Kryptį pasirenka žmogus. Išvažiuodamas automobilis pats nenusprendžia, trauktis į kairę ar į dešinę — vairuotojas turi įjungti posūkio rodiklį.
- Manevrą baigia vairuotojas. Kai automobilis jau pusiau išlindęs iš vietos, valdymas grąžinamas vairuotojui.
Nuotolinis automatinis parkavimas: dešimt kilometrų per valandą ir šeši metrai
Dalis modelių, tarp jų ir „Volkswagen ID.Buzz“, leidžia manevrą paleisti stovint šalia — per telefono programėlę. Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo šią funkciją reglamentuojantį UNECE R79 dokumentą: ribos įrašytos ne gamintojo brošiūroje, o teisės akte.
Nuotolinis režimas veikia tik iki 10 km/val. Veikimo atstumas negali būti didesnis kaip šeši metrai, o iki penkiolikos jį galima padidinti tik tada, kai tarp pulto ir automobilio yra tiesioginis matomumas. Vairuoti telefonu neleidžiama — tiesiogiai pakeisti vairo kampo ar greičio per programėlę neįmanoma, sprendimus priima pati sistema. Svarbiausia detalė: vairuotojas privalo nepertraukiamai laikyti pirštą ant ekrano. Nutrūkus signalui arba atsitraukus per toli, automobilis turi sustoti nedelsdamas.
Bet ar tų apsaugų pakanka, kad atsakomybė pasikeistų?
Antrasis autonomijos lygis: atsako vairuotojas
Ne. Visos šios funkcijos priklauso antrajam autonomijos lygiui — sistema atlieka darbą, o prižiūrėti jį privalo žmogus. KET reikalauja valdyti transporto priemonę taip, kad nebūtų keliamas pavojus, ir išimties pagalbinėms sistemoms nenumato. Jei automobilis manevro metu įbrėžia kaimyno dureles, sąskaitą gauna ne gamintojas.
Kas bent kartą manevravo ankštame daugiabučio kieme — tas supranta, kaip norisi tą sprendimą kam nors perduoti. Gal ir smulkmena. Kol nereikia perdažyti svetimo buferio.
Nuotolinis režimas Lietuvoje atveria ir mažiau akivaizdų klausimą. Telefono laikyti rankoje vairuojant negalima — gresia 60–90 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą teisė vairuoti gali būti atimta nuo vieno iki trijų mėnesių. Tiesa, programėle parkuojantis žmogus stovi šalia automobilio, o ne prie vairo, ir tokios situacijos taisyklės tiesiogiai neaprašo. Sunku nepastebėti, kad apie šį niuansą rinkodara kalba kur kas tyliau nei apie patį mygtuką.
Kur automobiliai jau parkuojasi be žmogaus
Tikras parkavimas be vairuotojo salone jau egzistuoja, tik ne kiekviename mieste. „Mercedes-Benz“ ir „Bosch“ sistema „Intelligent Park Pilot“ veikia Štutgarto oro uosto P6 daugiaaukštyje: savininkas išlipa prie įvažiavimo, programėle išsiunčia automobilį, o grįžęs jį pasišaukia atgal. Tai jau ketvirtasis autonomijos lygis, ir Vokietijos federalinė transporto tarnyba KBA komercinį leidimą jam išdavė 2022 m. lapkritį — funkcija pasiekiama nuo 2022 m. liepos gaminamiems S klasės ir EQS modeliams. Vėliau technologiją pradėta montuoti dar penkiolikoje Vokietijos daugiaaukščių.
Pats noras atiduoti statymo manevrą technikai — senas. Amerikietis Brooksas Walkeris savo „Packard Cavalier“ buvo sumontavęs papildomą, iš šono išsukamą penktą ratą, kuris automobilį tiesiog įstumdavo į tarpą skersai.
Šiandien tą darbą atlieka ultragarsas, kameros ir, kaip technologijas tiekiantis „Valeo“ įrodo, visai nebrangi elektronika. Tik mygtukas prietaisų skydelyje ir automobilis, pasistatantis save be žmogaus, yra ne tas pats dalykas: juos skiria du autonomijos lygiai ir atskiras valstybės išduotas leidimas konkrečiai aikštelei.
