ISA sistema visuose naujuose ES automobiliuose jau veikia nuo 2024 m. liepos mėnesio. Ji perspėja, įspėja, o kartais – ir stabdo. Bet Europos Komisija, pasak britų leidinio „The Telegraph”, analizuoja, ar to neužtenka.
Svarstymas paprastas: o kas, jei automobilis greičio viršyti tiesiog negalėtų – ne dėl perspėjimo, o dėl to, kad variklio galia fiziškai mažėja automatiškai, palydovų nustatytu momentu?
Nuo perspėjimo – prie automatinės kontrolės
Dabartinė ISA sistema veikia informaciniu principu: kamera nuskaito kelio ženklą, GPS patikrina duomenis, vairuotojas gauna signalą. Jei reaguoja – puiku. Jei ne – automobilis gali šiek tiek sulėtinti tempą, bet vairuotojas gali tai anuliuoti.
Naujoje koncepcijoje šio pasirinkimo neliktų. Pagal vieną iš svarstomų scenarijų, po 2030 m. transporto priemonės galėtų nuolat tikrinti savo vietą per palydovinį ryšį ir lyginti ją su greičio apribojimų duomenų baze. Viršijus leistiną ribą – variklio galia mažėtų automatiškai, be vairuotojo įsikišimo galimybės.
Kol kas tai – ne teisės akto projektas, o preliminarios analizės etapas. Bet kryptis aiški.
Kur sistema klysta jau dabar
Problema ta, kad esamų ISA sistemų tikslumas kelia klausimų. Tyrimo įmonė Thatcham Research, analizavusi ISA veikimą realiomis sąlygomis, užfiksavo atvejų, kai automobilis rodė neegzistuojančius greičio apribojimus arba neteisingai interpretavo kelio ženklus.
Ar sistemos klaida šiandien reiškia patogumų praradimą – rytas priekyje – o rytoj gali reikšti staigų stabdymą greitkelyje?
Dabartinis ISA veikimo modelis šią riziką apriboja: vairuotojas visada gali perimti kontrolę. Automatinė palydovinė versija šios galimybės neturėtų.
Kas jau privaloma šiandien
Nuo 2024 m. liepos mėnesio visi nauji automobiliai ES rinkoje privalo turėti ISA sistemą. Ji derina kelio ženklų atpažinimo kameras, GPS modulį ir žemėlapių duomenis. Lietuvoje parduodami nauji automobiliai taip pat atitinka šį reikalavimą.
Tuo pačiu metu nuo 2026 m. liepos 7 d. įsigaliojo papildomas reikalavimas – ADDW sistema, stebinti vairuotojo dėmesį ir nuovargį. Elektronikos sluoksniai naujuose automobiliuose storėja kiekvienais metais.
Kritikai tokias sistemas vadina „niukšinančiomis technologijomis”. Gamintojų ir dalies vairuotojų požiūris panašus: kiekvienas papildomas automatinis įsikišimas mažina vairavimo kontrolės jausmą ir gali kelti naujų saugumo klausimų, jei sistema suklysta.
Saugumas ar kitas reguliavimo sluoksnis
Palydovinės kontrolės šalininkai teigia, kad technologija galėtų gerokai sumažinti avarijų, susijusių su greičio viršijimu, skaičių. Per didelis greitis, remiantis Europos Komisijos duomenimis, lemia apie 30 % mirtinų eismo įvykių.
Tačiau skirtumas tarp perspėjančios sistemos ir automatiškai varomojo stabdžio – esminis. Pirmoji palieka sprendimą žmogui. Antroji – ne.
Redakcijos vertinimu, prieš keičiant ISA iš pagalbinės priemonės į privalomą valdymo sistemą, ES turėtų reikalauti nepriklausomo audito, įrodančio, kad dabartinės platformos klaidos norma realiomis sąlygomis yra priimtina. Kol tokio audito nėra viešai – diskusija apie automatinę palydovinę kontrolę eina greičiau nei technologija, kuri ją turėtų grįsti.
