Lietuvos logistikos sektoriuje vyksta tylus, bet reikšmingas lūžis. 44 proc. transporto ir logistikos įmonių planuoja 2026 m. investuoti į dirbtinio intelekto sprendimus – tai rodo Transporto inovacijų asociacijos 2025 m. gruodį atlikta apklausa. Dar ketvirtadalis tokią galimybę svarsto. Konkurencija sektoriuje sparčiai persikelia iš kelių į duomenis.
Skaitmenizacija jau vyksta – tik niekas to taip nevadina
Apklausos rezultatai atskleidžia keistą paradoksą. Daugiau nei pusė įmonių savo skaitmeninę brandą vertina kaip vidutinę ar žemą. Tačiau realūs skaičiai rodo visai kitą vaizdą – beveik visos apklaustos bendrovės jau dirba su skaitmeniniais dokumentais, didžioji dalis naudoja transporto stebėsenos sistemas, o beveik pusė automatizuoja užsakymų ir maršrutų planavimą.
„Didelės įmonės sistemas diegia sparčiau, o mažoms ir vidutinėms dažniau trūksta resursų ir kompetencijų”, – sako Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė. Tai reiškia, kad sektoriuje vienu metu egzistuoja ir labai pažangūs, ir dar tik pradedantys skaitmenizaciją veiklos modeliai.
Kodėl technologijos kol kas neduoda laukiamo efekto
Technologijas sektoriuje turi beveik visi. Bet vienos įmonės sistema pati savaime nieko neišsprendžia, jei partneriai, klientai ar institucijos dirba pagal skirtingus standartus. Praktiškai tai atrodo taip: tuos pačius duomenis reikia suvesti į kelias sistemas, dokumentus tikrinti rankiniu būdu, o dalį informacijos vis tiek pateikti popieriuje.
Produktyvumo šuolis atsiranda tik tada, kai duomenys tampa prieinami visiems tiekimo grandinės dalyviams. Kol to nėra – skaitmenizacija lieka papildomu kastu, ne konkurenciniu pranašumu.
DI logistikoje – ne mada, o proceso pertvarkymo signalas
44 proc. – tai nemažas skaičius sektoriui, kuris dar neseniai buvo laikomas konservatyviu. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į svarbią detalę: dirbtinis intelektas logistikoje negali veikti be struktūrizuotų duomenų. Tai reiškia, kad įmonės, planuojančios DI diegimą, iš tiesų pradeda tvarkyti pačius vidaus procesus.
„DI sprendimai neveikia be bazinės skaitmenizacijos. Pirmiausia reikia skaitmeninių duomenų ir aiškiai apibrėžtų procesų”, – pažymi R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Įdomu tai, kad didžiausia kliūtimi įmonės įvardija ne finansus, o kompetencijų trūkumą. Technologijos prieinamos, bet gebėjimas jas pritaikyti – vis dar reta vertybė.
eFTI reglamentas: popierius traukiasi iš rinkos
70 proc. Lietuvos logistikos įmonių yra girdėjusios apie elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI) reglamentą. Palyginti su Vokietija, kur apie eFTI žino vos trečdalis respondentų, tai itin aukštas rodiklis.
Reglamentas artimiausiu metu įpareigos viešąsias institucijas priimti krovinių dokumentus elektroniniu formatu. Bet jo poveikis kur kas platesnis – sukuriama bendra teisinė ir techninė bazė elektroniniam duomenų apsikeitimui visoje Europos Sąjungoje. Svarbus tampa ne dokumentas, o struktūrizuoti krovinio duomenys ir gebėjimas juos perduoti per integruotas sistemas.
„ES kryptis aiški: popierių keičia skaitmeniniai duomenys. Tie, kurie liks popieriniai, bus lėtesni, brangesni ir rizikingesni partneriams”, – aiškina asociacijos vadovė. eFTI taip pat bus postūmis pereiti prie eCMR važtaraščių, o tai reikšmingai sumažins popierinę naštą.
Lietuvos transportas – strateginis svoris ir galimybė
Transporto ir logistikos sektorius Lietuvoje nėra šalutinė veikla. Jis sudaro apie 15 proc. BVP, o transporto paslaugos – apie 47,2 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto. Remiantis ekonominiais skaičiavimais, vienas euras, sukurtas šiame sektoriuje, sugeneruoja apie 1,5–2 eurus kitose ekonomikos šakose.
Europoje skaitmenizacijos pavyzdžiu laikoma Estija, kur duomenų mainai tarp verslo ir institucijų organizuojami centralizuotai per sistemas kaip „Single Window” ir „Logistics X-Road”. Lietuva turi prielaidas sekti šiuo keliu – klausimas tik, ar tai vyks organiškai, ar sektorius lauks, kol reglamentai privers.
Kol kas skaičiai rodo, kad dalis Lietuvos vežėjų renkasi veikti pirmieji. Ir tai gali būti lemiamas pranašumas, kai popieriniai procesai taps ne pasirinkimu, o kliūtimi.
