3,4 mln. tonų naudotų automobilių padangų kasmet susidaro Europoje – dalis jų dabar tampa kelių triukšmo barjerais. Čekijos įmonė sukūrė sprendimą, kuris sprendžia dvi problemas vienu metu: kelių triukšmą ir senų padangų atliekas. Vietoj to, kad milijonai padangų atsidurtų sąvartynuose ar būtų sudegintos, jos naudojamos statant patvarius triukšmo mažinimo barjerus šalia greitkelių.
Kaip veikia ši sistema
Sprendimo esmė – naudotas automobilių padangas sudėti į metalinius karkasus, sustiprinti betono blokais ir taip suformuoti efektyvią garsą sugeriančią sieną. Šie barjerai padeda sumažinti transporto triukšmą šalia gyvenamųjų teritorijų ir tuo pačiu prailgina padangų gyvavimo ciklą.
- Kiekvienas barjeras sudarytas iš naudotų padangų
- Konstrukcijos sustiprintos betonu ir metalo rėmais
- Gali būti montuojamos greta greitkelių, pramoninių teritorijų ar miestų ribų
Kodėl padangos tinkamos triukšmo mažinimui
Padangos turi natūralių garso sugeriamųjų savybių – guma ir jų konstrukcija padeda slopinti vibracijas bei triukšmo bangas. Palyginti su tradicinėmis betoninėmis sienomis, padangų barjerai gali būti lankstesni, atsparesni smūgiams ir net pigesni gamyboje.
„Mes sprendžiame dvi opias problemas iš karto – transporto triukšmą ir padangų atliekas“, – teigia įmonės atstovas. „Užuot deginę ar laidoję padangas, mes jas paverčiame infrastruktūros dalimi.“
Kiek padangų atliekų susidaro Europoje ir Lietuvoje
Europos padangų ir gumos gamintojų asociacijos (ETRMA) duomenimis, Europoje kasmet susidaro daugiau nei 3,4 mln. tonų naudotų padangų. Lietuvoje, Aplinkos apsaugos agentūros turimais duomenimis, kasmet sutvarkoma apie 27–28 tūkst. tonų padangų atliekų, tačiau perdirbimo rodiklis šalyje vis dar gerokai atsilieka nuo Europos vidurkio, kur surenkama ir sutvarkoma iki 94 proc. visų susidarančių atliekų. Nemaža dalis Lietuvoje surinktų padangų iki šiol eksportuojama, o ne perdirbama vietoje.
Bet ar toks sprendimas realiai pritaikomas Lietuvoje?
Verta priminti, kad neteisėtas padangų šalinimas gamtoje Lietuvoje baudžiamas griežtai – pagal ANK 247 straipsnio 6 dalį, aplinkos užteršimas padangų atliekomis užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos vienetą, tačiau ne didesnę kaip 6000 eurų.
Ar Lietuva galėtų pritaikyti šį sprendimą
Nors sprendimas sugalvotas Čekijoje, Lietuvoje jis taip pat galėtų būti įgyvendinamas. Atsižvelgiant į augančius miestų triukšmo lygius ir ES aplinkosaugos tikslus, tokie barjerai taptų ne tik naudingi, bet ir politiškai aktualūs. Lietuvos savivaldybės ir Aplinkos apsaugos agentūra galėtų išbandyti bandomuosius projektus šalia triukšmingų kelių ar naujų gyvenviečių – tai prisidėtų prie žiedinės ekonomikos tikslų ir padangų atliekų mažinimo.
Sunku nepastebėti, kad Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos perdirbimo rodiklių, o tokie projektai kaip Čekijos siena rodo, kad atliekas galima paversti nauda, o ne problema.
Ir kol vieni sprendžia, kur padėti seną padangą… kiti jau stato iš jų sieną.
Ką tai reikštų ateityje
Panašūs sprendimai gali tapti įprasta praktika ne tik Čekijoje, bet ir kitose ES šalyse, įskaitant Lietuvą. Naudojimo galimybės apima ne tik automobilių kelius, bet ir geležinkelių, oro uostų ar statybinių teritorijų apsaugą nuo triukšmo.
