VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) atstovai lankėsi pas kolegas Lenkijoje, kur apžiūrėjo kelyje S61 Augustow–Budzisko (Lenkijos Via Baltica projekto dalis) vykdomus statybos darbus, susipažino su betoninio kelio tiesimo technologija. Šis projektas padės įvertinti, ar cementbetonio dangos ateityje gali būti naudojamos ir Lietuvoje.
„Asfaltbetonio dangų įrengimo technologijos mums jau gerai pažįstamos, tuo tarpu betono dangų įrengimas – retenybė. Cementbetonio dangos įrengimas, priežiūra ir remontas – brangesnis, lyginant su asfalto dangomis. Tačiau tokių dangų privalumas – tinkamai įrengta ir prižiūrima danga ilgaamžiškesnė, panaudojamos vietinės medžiagos (cementas), tokios dangos vasarą mažiau įkaista“, – pabrėžė Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.
Įrengiama dviejų sluoksnių cementbetonio danga automatizuotai sustiprinama į apatinį sluoksnį įterpiant armatūros strypus. Įdomu tai, kad cementbetonio gamyba vyksta pačioje statybos aikštelėje laikinai pastatytame betono mazge, kuris po dangos įrengimo bus perkeltas į naują statybos aikštelę. Įrengiama dviejų sluoksnių cementbetonio danga, į apatinį sluoksnį įterpiant armatūros strypus.
Bene vienintelis toks kelias Lietuvoje – 1978–1987 m. statytas magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena, turintis cementbetonio dangą. Tačiau šio kelio statyba sovietiniais metais buvo vykdoma dar ne pakankamai ištobulinus betono mišinio sudėtį, eksperimento nepavyko kokybiškai įgyvendinti, todėl kelias A14 Vilnius–Utena šiuo metu vienas problematiškiausių Lietuvos kelių. Daugelyje vietų šiame kelyje atsiradusios deformacijos, įtrūkimai, plyšiai ir nelygumai kelia pavojų eismo saugumui, sukelia diskomfortą vairuotojams ir keleiviams. Rekonstruodami kelią, susidėvėjusią cementbetonio dangą keičiame mums labiau priimtina – asfaltbetonio danga.
Kelyje S61 Augustow–Budzisko šiuo metu vystomo projekto metu numatyta nutiesti 24,16 km dviejų eismo juostų kelią kiekviena kryptimi su skiriamąja juosta bei inžineriniais objektais – tiltais, estakadomis, viadukais bei perėjimais gyvūnams (iš viso tokių inžinerinių statinių numatyta 34 vnt.), 2 sankryžomis ir 4 poilsio aikštelėmis. Planuojamas leistinas greitis – 110 km/h. Via Balticos Lenkijos dalyje numatyta darbų pabaiga iki šių metų pabaigos.
Primename, jog Kelių direkcija šį pavasarį paskelbė viešąjį pirkimą magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 72,50 iki 79,00 km rekonstravimo darbams įsigyti. Planuojama, kad, sėkmingai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, sutartis su rangovu bus sudaryta šių metų III ketvirtį.
Šiais metais pabaigus projektavimą, šiame kelyje taip pat numatyta paskelbti dar du rangos darbų viešuosius pirkimus ruožuose nuo 79,00 iki 85,00 km ir nuo 56,83 iki 72,50 km. Darbų pradžia šiuose ruožuose priklausys nuo viešųjų pirkimų konkursų trukmės. Planuojama, kad ketvirtojo šio kelio ruožo nuo 85,00 iki 97,06 km rangos darbų konkursas bus paskelbtas 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje.
A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 56,83 iki 97,06 km (bendras ilgis 40,23 km) bus rekonstruojamas pagal automagistralės kategoriją, jame bus užtikrinamas 130 km/val. greitis. Šio ruožo rangos darbų pabaiga planuojama 2024 m. gruodžio mėn.
[foogallery id=\”11577\”]
