AB „Kelių priežiūra“ pradėjo bandomąjį projektą, kurio metu sistemingai bus vertinami skirtingi žvyrkelių dulkių slopinimo sprendimai realiomis eismo sąlygomis. Nors kelių laistymas dažnai laikomas laikina priemone, inžinieriai dabar testuoja, ar šios medžiagos galėtų turėti ir struktūrinės naudos – padėti keliams ilgiau išlikti stabiliems ir sumažinti dažno niveliavimo poreikį.
Dulkės yra ne tik komforto problema – jos rodo kelio degradaciją
Pasak bendrovės generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, dulkių susidarymas ant žvyrkelių reiškia daugiau nei nepatogumus aplinkiniams gyventojams – tai tiesioginis kelio dangos irimo rodiklis. „Kiekvienas pravažiuojantis automobilis pakelia smulkias daleles nuo paviršiaus, o tai reiškia, kad kiekvieną kartą nuo kelio tiesiogine prasme pašalinami nedideli žvyro kiekiai. Per metus tai gali sudaryti nuo 50 iki 100 kubinių metrų prarastų medžiagų vienam kilometrui“, – aiškina dr. Children.
Keturios medžiagos, išbandomos realiomis sąlygomis
Bandymuose naudojami keturi skirtingi tirpalai: dviejų tipų lignosulfonatai iš medienos perdirbimo šalutinių produktų, tradicinis kalcio chloridas (druskos tirpalas) ir vadinamasis kambro vanduo – natūraliai sūrus skystis, randamas gilesniuose geologiniuose sluoksniuose ir susidarantis kaip naftos gavybos šalutinis produktas. Nepaisant skirtingos cheminės sudėties, visos jos siekia panašaus tikslo: išlaikyti paviršiaus drėgmę ir stabilumą, taip sumažinant dulkių debesis ir struktūrinius nuostolius.
Kaip veikia kiekviena medžiaga
- Lignosulfonatai padengia ir suriša smulkias dulkių daleles į didesnius gumulus, pagerindami paviršiaus sanglaudą.
- Kalcio chloridas veikia higroskopiškai – sugeria drėgmę iš oro ir palaiko paviršių drėgną, neleisdamas dulkėms prilipti prie transporto priemonių ratų ir pakilti į orą.
- Kambro vanduo sujungia natūralias druskas su mineraliniais pėdsakais, kurie imituoja švelnų sūrymą, stabilizuoja kelio dangą, nekeldamas žalos aplinkai.
Atitinka aplinkosaugos reikalavimus ir yra saugiai maišomas
Visi dulkių slopinimo tirpalai naudojami praskiesti pagal techninius ir aplinkosaugos standartus. Galutinė koncentracija maždaug atitinka natūralų dirvožemio druskingumą, užtikrinant, kad ji greitai susimaišytų su viršutiniu sluoksniu, nepakenkdama augmenijai ar laukinei gamtai. Panašūs mišiniai jau naudojami visoje Europoje – miesto gatvėse, pramonės objektuose ir net žemės ūkio keliuose – siekiant sumažinti dulkių kiekį ir pailginti paviršiaus patvarumą.
Bandymo vietos ir pirminės reakcijos
Bandomieji ruožai yra išdėstyti pasirinktuose valstybiniuose žvyrkeliuose Vilniaus rajone, parinktuose atsižvelgiant į skirtingą eismo lygį ir reljefą. Ši įvairovė leidžia inžinieriams palyginti rezultatus įvairiomis sąlygomis. Pirmieji stebėjimai rodo ne tik daug žadantį techninį našumą, bet ir teigiamus gyventojų atsiliepimus, kurie praneša apie pastebimai mažesnį dulkių kiekį.
Praktinis ir ekonominis poveikis
Nors visiškas vieno kilometro žvyrkelio rekonstravimas į asfaltą gali kainuoti 200 000 eurų ar daugiau, dulkių slopinimo procedūros kainuoja nuo 2 000 iki 6 000 eurų už kilometrą per metus. Jei šie metodai pasirodys veiksmingi, jie galėtų gerokai sumažinti poveikį aplinkai ir pagerinti netoliese gyvenančių gyventojų gyvenimo kokybę, kol bus įmanoma visiškai išasfaltuoti.
Laikinų priemonių subalansavimas su duomenimis pagrįstomis įžvalgomis
„Drėgmės sulaikymas yra esminis žvyrkelio dangos patvarumo veiksnys“, – sako dr. Children. „Išdžiūvęs kelias praranda sanglaudą, pradeda trupėti, todėl jį reikia dažnai perlyginti ir papildomai užpilti žvyru. Mūsų tikslas – įvertinti, kurios dulkių kontrolės medžiagos iš tikrųjų veikia Lietuvos klimato sąlygomis – sprendimai turi būti grindžiami duomenimis, o ne įspūdžiais.“
Kiti žingsniai: stebėsena ir vertinimas
Stebėjimo etapas tęsiasi tol, kol leidžia oro sąlygos. Surinkti duomenys padės nustatyti efektyviausią medžiagų tipą Lietuvos sąlygoms ir suformuoti nacionalines rekomendacijas dėl būsimų priežiūros programų. Įmonės tyrimų komanda siekia paskelbti išsamią santrauką iki kito priežiūros sezono.
Kokia jūsų nuomonė? Ar gyvenate netoli žvyrkelio? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
