Nuo vagysčių garsiuose muziejuose iki vis dar veikiančių telefoninių apgavysčių – sukčių išradingumui ribų nėra. Dabar jie atranda naują nišą Europoje – elektromobilių įkrovimo stoteles. Ekspertai perspėja, kaip veikia ši apgaulė ir į ką vairuotojai turi atkreipti dėmesį.
Apgaulingi QR kodai – naujas būdas išvilioti duomenis
Vis dažniau fiksuojami atvejai, kai sukčiai ant elektromobilių įkrovimo stotelių užklijuoja netikrus QR kodus. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo identiški tikriesiems – ta pati spalva, šriftas ir žodžiai. Vairuotojas juos nuskenuoja, patenka į netikrą svetainę ir ten suveda savo mokėjimo kortelės duomenis. Tokiu būdu sukčiai gali iš karto pasisavinti pinigus arba surinkti konfidencialią informaciją.
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis sako, kad ši apgaulės schema gali greitai pasiekti ir Lietuvą. „Žmonės vis dar nėra įpratę įtariai vertinti QR kodų. Šią apgavystę įgyvendinti labai paprasta, o idėjos internete sklinda greitai. Tai tik laiko klausimas, kada netikri lipdukai atsiras ir pas mus“, – teigia jis.
Kaip atpažinti netikrą QR kodą
Nors sukčiai stengiasi, kad jų QR kodai atrodytų nepriekaištingai, keli požymiai gali išduoti klastotę. Ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- Ar kodas neatrodo užklijuotas ant kito lipduko.
- Ar logotipas, spalvos ar dizainas skiriasi nuo įprasto operatoriaus.
- Ar svetainės adresas, į kurį nukreipia kodas, atrodo įtartinai.
- Ar svetainėje nėra rašybos klaidų, neįprastų domenų ar trumpintų nuorodų.
Jei kyla bent menkiausia abejonė, verčiau QR kodo neskenuokite ir nesumokėkite. Geriausia kreiptis į įkrovimo tinklo klientų aptarnavimo centrą ir pasitikslinti.
Saugūs atsiskaitymo būdai
Pasak T. Žilionio, nors atsiskaitymas QR kodu patogus, jis nėra pats saugiausias. „Enefit tinkle QR kodai nėra naudojami. Siekiame, kad įkrovimo patirtis būtų kuo sklandesnė ir saugesnė, todėl siūlome kelis alternatyvius atsiskaitymo būdus – programėlę, RFID kortelę, atidėto mokėjimo paslaugą arba tiesiog mokėjimą banko kortele, priglaudžiant ją prie skaitytuvo“, – aiškina jis.
Tokie metodai gerokai sumažina riziką tapti sukčių auka ir padidina mokėjimų saugumą.
Ką daryti, jei patekote į spąstus
Jei supratote, kad įvedėte duomenis netikroje svetainėje, nedelskite. Nedelsiant susisiekite su banku ir užblokuokite kortelę, praneškite apie įvykį policijai ir elektromobilių įkrovimo tinklo operatoriui.
„Mūsų stotelės stebimos visą parą vaizdo kameromis. Gavę pranešimų apie įtartinus atvejus, juos tikriname iš karto, kad būtų išvengta galimų nuostolių“, – pabrėžia T. Žilionis.
Prevencija – geriausia apsauga
Plintant elektromobilių įkrovimo tinklams, sukčiavimo rizika didėja. Kibernetinio saugumo specialistai pataria būti budriems – visada tikrinti adresus, neskenuoti nepažįstamų QR kodų ir naudotis tik oficialiomis įkrovimo programėlėmis.
Ar esate susidūrę su įtartinais QR kodais prie įkrovimo stotelių? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose!
