Lietuvoje dažna situacija, kai vieną automobilį vairuoja keli šeimos nariai – sutuoktiniai, vaikai ar tėvai. Tačiau tam, kad privalomasis TPVCA arba savanoriškas kasko draudimas galiotų visiems vairuotojams, jie turi būti aiškiai įtraukti į draudimo sutartį. Priešingu atveju avarijos atveju gali tekti mokėti didesnę išskaitą arba net atlyginti dalį žalos iš savo lėšų.
Kodėl būtina įtraukti visus vairuotojus
Draudimo bendrovės visada prašo tiksliai nurodyti, kas reguliariai vairuos automobilį, – jų amžių ir vairavimo stažą. Pasak „Lietuvos draudimo“ standartizuotos rizikos skyriaus vadovo Andriaus Gimbicko, šie duomenys yra tiesioginė rizikos vertinimo dalis, todėl turi būti įtraukti į sutartį.
Jeigu automobiliu naudojasi keli šeimos nariai, visi jie turi būti pažymėti draudimo dokumentuose. Tai užtikrina, kad draudimas galios nepriklausomai nuo to, kas sėdi prie vairo konkrečiu momentu.
Kada žalą gali tekti atlyginti patiems
Jeigu vairuos asmuo, kuris neatitinka sutartyje nurodytų rizikos faktorių – pavyzdžiui, turi mažesnį stažą ar kitokį amžiaus intervalą nei deklaruota – draudikas turi teisę reikalauti kompensuoti dalį patirtos žalos. Tai taikoma net ir tuo atveju, kai nuostoliai nukentėjusiems asmenims buvo atlyginti.
Kasko draudimo atveju pasekmės gali būti kitokios. Draudikai dažnai taiko padidintą išskaitą, jei avarijos metu automobilį vairavo neįrašytas vairuotojas. Dažniausiai prie standartinės išskaitos pridedama papildoma 200–300 eurų suma. Pakartotinių atvejų metu įvykiai gali būti pripažinti nedraudiminiais.
Kodėl kai kurie vairuotojai sąmoningai nerodo kitų valdytojų
Dalis kasko turėtojų renkasi nemokėti didesnės draudimo kainos iš anksto ir prisiima riziką, kad avarijos atveju teks mokėti didesnę išskaitą. Tačiau tokia praktika gali būti pavojinga, ypač brangiai kainuojančių remontų atveju.
TPVCA draudimo sutartyse papildomų vairuotojų įtraukimas yra įprastesnis – taip elgiasi apie 10 procentų „Lietuvos draudimo“ klientų.
Vairavimo istorija: kas ją kaupia ir kodėl tai svarbu
Lietuvoje žalų istorija kaupiama automobilio savininko vardu ir saugoma iki 7 metų. Tai reiškia, kad atsakingai vairavęs asmuo, kuris nėra automobilio savininkas, savo istorijos nekaupia, net jei kelerius metus važinėjo be incidentų.
„Vairuotojas, kuris nėra transporto priemonės savininkas, bet draudime įrašytas kaip kitas vairuotojas, savo istorijos nekaupia. Kai ateityje draus automobilį savo vardu, istorija bus skaičiuojama nuo nulio“, – pabrėžia A. Gimbickas.
Kieno vardu geriau drausti automobilį?
Jei automobilis vairuojamas retai, dažnai pakanka jį drausti šeimos nario vardu, papildomai nurodant kitus valdytojus. Tačiau jeigu planuojama važinėti daug ir reguliariai, verta pradėti kaupti savo vairavimo istoriją, tampant oficialiu savininku ir draudėju.
Tai ilgainiui gali sumažinti draudimo kainą, ypač atsakingiems ir drausmingiems vairuotojams.
Kaip išvengti brangių klaidų
Norėdami užtikrinti maksimalų draudimo galiojimą ir išvengti netikėtų išlaidų, vairuotojai turėtų:
- Į draudimo sutartį įtraukti visus reguliarius vairuotojus.
- Nurodyti teisingą jų amžių ir vairavimo stažą.
- Kasmet atnaujinti sutartį, jei pasikeičia automobilio naudotojai.
- Apsvarstyti, kieno vardu drausti automobilį, siekiant kaupti vairavimo istoriją.
Išvada
Automobilio dalijimasis šeimoje gali būti patogus, tačiau netiksliai sudaryta draudimo sutartis gali tapti brangia klaida. Įtraukus visus vairuotojus ir aiškiai nurodžius jų duomenis, galima išvengti padidintų išskaitų ar finansinės atsakomybės už avarijas.
Ar esate susidūrę su panašiomis situacijomis? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.
