Daugelis šiuolaikinių automobilių nebėra komplektuojami su atsarginiu ratu, o žiemą dėl šio konstrukcijos pakeitimo vairuotojai gali likti įstrigę. Vietoj tradicinio atsarginio rato daugumoje naujų transporto priemonių yra tik remonto komplektas, kuris dažnai sugenda esant žemai temperatūrai. Paprasta klaida apsnigtame kelyje gali padaryti automobilį nevažiuojantį ir priversti vairuotoją laukti pagalbos kelyje.
Kodėl šiuolaikiniuose automobiliuose nebėra atsarginio rato
Per pastarąjį dešimtmetį gamintojai sistemingai pašalino viso dydžio atsarginius ratus iš savo transporto priemonių. Šis sprendimas yra praktiškas gamyklai, tačiau jis sukelia komplikacijų vairuotojams, susiduriantiems su žiemos kelių sąlygomis Lietuvoje.
Pagrindinės pakeitimo priežastys
Šį pokytį lėmė kelios tendencijos, ypač dėl to, kad išmetamųjų teršalų taisyklės ir elektrifikacija keičia transporto priemonių dizainą.
- 15–20 kg svorio sumažinimas pagerina CO2 išmetimo rodiklius.
- Mažesnės gamybos sąnaudos ir paprastesnis bagažinės išdėstymas.
- Įkraunamuose hibridiniuose ir elektromobiliuose akumuliatoriaus moduliai užima vietą ten, kur anksčiau būdavo atsarginis ratas.
Remonto rinkiniai žiemą: veiksmingi tik teoriškai
Remonto rinkinys veikia tik esant mažiems pradūrimams protektoriaus srityje, paprastai 4–6 mm. Realiomis žiemos sąlygomis padangų gedimai dažnai atsiranda kitaip, todėl rinkinys tampa beveik nenaudingas. Suspaustu sniegu, ledo luitais ir paslėptais bordiūrais padengti Lietuvos keliai sukelia šoninių sienelių įplyšimus, kurių negali užsandarinti jokios putos.
Kodėl remonto rinkiniai sugenda esant žemai temperatūrai
Žemesnėje nei –10°C temperatūroje daugelis cheminių sandariklių sutirštėja, todėl sunku tolygiai įpurkšti putas į padangos vidų. Net ir sėkmingas pripūtimas yra laikinas ir dažnai kyla papildomų problemų.
- Sandariklis gali pažeisti TPMS jutiklius, todėl remontas gali brangiai kainuoti.
- Padangų parduotuvės dažnai atsisako užlopyti padangą, kai buvo panaudotos putos.
- Pasibaigęs sandariklis (dažnas senesniuose automobiliuose) tampa visiškai neveiksmingas.
Žieminių padangų gedimai padidina imobilizacijos riziką
Net jei laikinas pataisymas padeda, važiuoti galima tik maždaug 80 km/h greičiu ir idealiu atveju tik tiek, kad pasiektumėte techninės priežiūros centrą. Žiemos kelių sąlygos Lietuvoje, pavyzdžiui, siauri vietiniai keliai Vilniuje, Kaune ar Utenoje, per kelias minutes gali sukelti antrą slėgio kritimą, o vairuotojas gali likti įstrigęs.
Kai remonto rinkinių nepakanka
Jei plyšta šoninė sienelė arba padanga greitai praranda orą, vienintelė išeitis – iškviesti pagalbos kelyje tarnybą. Esant žemai temperatūrai, vilkimo įmonės susiduria su didele paklausa, todėl laukimo laikas gali gerokai pailgėti.
- Rimtų padangų pažeidimų negalima užsandarinti putomis.
- Važiavimas minkšta padanga žiemą gali pažeisti ratlankį.
- Pagalbos kelyje vėlavimas gali viršyti valandą piko šalčio dienomis.
Ar vairuotojai turėtų apsvarstyti galimybę įsigyti vietos taupymo ratą?
Kai kurie gamintojai siūlo vietos taupymo atsarginį ratą kaip papildomą priedą. Nors jis sumažina bagažinės tūrį, jis yra patikimas atsarginis variantas kelionėms žiemą. Lietuvos vairuotojams, kurie dažnai važinėja už didžiųjų miestų ribų arba regioniniais keliais, labai naudinga turėti tokią padangą.
Kokia jūsų nuomonė? Ar kada nors buvote įstrigę kelyje dėl sugedusios žieminės padangos? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
