2025 m. Vokietijos keliuose žuvo 2 814 žmonių – 44 daugiau nei 2024-aisiais. Nuo 2021 m., kai buvo pradėtas „Vision Zero” planas, skaičius išaugo beveik 300 žmonių, arba 10 proc. Tai priešinga tendencija tam, ko siekiama: iki 2030 m. žuvusiųjų turėtų būti 40 proc. mažiau.
Statistika vėl kelia klausimą, kuris Vokietijoje visada jautrus: ar laikas įvesti greičio ribojimą „Autobahn” automagistralėse?
Statistika: ne viskas blogai, bet tendencija neramina
Vokietijos federalinė statistikos tarnyba „Statistisches Bundesamt” paskelbė 2025 m. eismo įvykių duomenis. Iš viso užregistruota apie 2,5 mln. eismo įvykių – panašiai kaip 2024 m. Maždaug 2,2 mln. iš jų – tik materialinė žala.
Sužeistųjų skaičius išliko panašus – apie 366 000. Sunkiai sužeistųjų sumažėjo 4 proc. iki maždaug 48 400 – tai žemiausias rodiklis nuo 1991 m., kai pradėta registracija.
Tačiau žuvusiųjų skaičius – 2 814 – auga jau ne pirmus metus. Ir tai tiesiogiai prieštarauja „Vision Zero” tikslams.
TÜV: laikas griežtesnėms priemonėms
Vokietijos TÜV asociacija reaguoja į statistiką perspėjimu. Eismo saugumo ekspertė Fani Zaneta teigia, kad „Vision Zero” nėra utopija – tai nuoseklaus įgyvendinimo klausimas.
„2025 m. statistika rodo, kad iki šiol priimtos politinės priemonės nėra pakankamai efektyvios. Turime naudoti priemones, kurios įrodytai gelbėja gyvybes”, – sako ekspertė.
Jos siūlymas: nuoseklus eismo taisyklių ir greičio apribojimų laikymosi užtikrinimas bei spartesnis efektyvių saugumo sistemų diegimas automobiliuose.
„Autobahn” be greičio ribojimo – ar ilgam?
Žodis „greičio apribojimai” Vokietijoje visada sukelia diskusijas. „Autobahn” automagistralės, kuriose daugelyje ruožų nėra greičio ribojimo, – nacionalinis simbolis ir pasididžiavimo šaltinis.
Diskusijos apie greičio limito įvedimą vyksta jau seniai, tačiau iki šiol politinė valia to daryti nebuvo pakankama. Naujausia statistika gali vėl įpūsti gyvybės į šią debatų temą.
Bet ar problema tikrai „Autobahn”?
Atidžiau pažvelgus į statistiką, vaizdas sudėtingesnis.
Taip, žuvusiųjų automobiliuose skaičius išaugo 4 proc. Tačiau motociklininkų ir motorolerių vairuotojų žūčių sumažėjo 8 proc.
Labiausiai neramina kitos kategorijos:
- Dviratininkų žūtys: +4 proc.
- Mopedų vairuotojai: +28 proc.
- Elektrinių paspirtukų vairuotojai: +25 proc.
Nei dviratininkai, nei paspirtukų vairuotojai „Autobahn” nevažiuoja. Tai rodo, kad problema gali slypėti ne automagistralėse, o miestų eisme.
Ką tai reiškia Lietuvos kontekste
Lietuvoje greičio ribojimai automagistralėse galioja – vasarą iki 130 km/h, žiemą iki 110 km/h. Diskusijų apie jų panaikinimą nėra ir vargu ar bus.
Tačiau Vokietijos statistika aktuali ir mums kitu aspektu: sparčiai augantis elektrinių paspirtukų ir dviračių eismo dalyvių žūčių skaičius. Lietuvoje elektriniai paspirtukai taip pat vis populiaresni, o jų vairuotojų saugumas – atviras klausimas.
Vokietijos patirtis rodo, kad „Vision Zero” tipo tikslai nepasiekiami vien greičio ribojimais automagistralėse. Reikia kompleksinių sprendimų – ir didelė dalis jų turi būti nukreipta į miestų eismą.
