Viena garsiausių užsienio investicijų Lietuvos istorijoje artėja prie pabaigos. „Aumovio” – vokiečių pramonės milžino „Continental” nuo 2025 m. atskirtas automobilių komponentų padalinys – paskelbė, kad uždarys elektronikos gamybos gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Sprendimas palies apie 700 Lietuvoje dirbančių žmonių ir tampa vienu reikšmingiausių pramonės uždarymo atvejų Lietuvoje pastaraisiais metais.
Nuo rekordinės investicijos iki uždarymo: šešerių metų istorija
Kai 2018 m. liepos mėnesį „Continental” pradėjo statybas Kaune, tai buvo apibūdinta kaip didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje per 20 metų. Bendrovė įsipareigojo per penkerius metus investuoti 95 mln. eurų ir sukurti iki 1 000 naujų darbo vietų. Iki 2023 m. bendra investicijų suma išaugo iki maždaug 190 mln. eurų, o Kauno gamykloje dirbo apie 850 darbuotojų dviejose juridiniuose asmenyse – „Continental Automotive Lithuania” ir „Continental Autonomous Mobility Lithuania”.
Gamykla, įsikūrusi Kauno LEZ netoli Sergeičikų, gamino aukštos pridėtinės vertės automobilių elektroniką: durų ir sėdynių valdymo sistemas, išmaniojo stiklo užtamsinimo valdiklius, trumpojo ir ilgojo nuotolio radarų daviklius, naudojamus adaptyviam greičio palaikymui ir automatiniam stabdymui, bei autonominio vairavimo valdymo platformas. Ji buvo pirmoji „Continental” gamykla pasaulyje, gavusi auksinį LEED tvarumo sertifikatą.
Gamyklos atidarymo ceremonijoje 2019 m. spalį dalyvavo Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pavadino šią investiciją istoriniu momentu šalies pramonės raidai. Gamykla tapo pavyzdžiu, kaip Lietuva gali konkuruoti dėl aukštų technologijų gamybos investicijų Europoje.
Pavadinimo pakeitimas, kuris pakeitė viską
2025 m. rugsėjį „Continental” užbaigė automobilių komponentų padalinio atskyrimą ir iš naujo išregistravo jį Frankfurto vertybinių popierių biržoje nauju pavadinimu – „Aumovio”. Restruktūrizacija buvo globalaus masto: visos „Continental Automotive” įmonės pasaulyje buvo pervadintos atitinkamai. Lietuvoje „Continental Automotive Lithuania” tapo „Aumovio Lithuania”, o „Continental Autonomous Mobility Lithuania” – „Aumovio Autonomous Mobility Lithuania”.
Atskirties metu „Aumovio” gamybos ir inžinerijos padalinio vadovas Florianas Steinas užtikrino, kad veikla Lietuvoje išliks stabili. „Mūsų veikla Lietuvoje išlieka stabili – išsaugosime sukurtas kompetencijas inžinerijos ir gamybos srityse, toliau bendradarbiausime su klientais ir partneriais visame pasaulyje”, – sakė F. Steinas bendrovės pranešime spaudai. Pasak jo, Lietuva ir toliau liks „svarbia šios kelionės dalimi”.
Šis patikinimas pasirodė esąs trumpalaikis.
Kodėl „Aumovio” uždaro Kauno gamyklą
Sprendimas uždaryti elektronikos gamybą Kaune yra globalios išlaidų mažinimo strategijos dalis, kurią lėmė užsitęsęs Europos automobilių rinkos nuosmukis. 2025 m. „Aumovio” pajamos sumažėjo 5 proc. – iki 18,5 mlrd. eurų, o koreguotas pelnas prieš mokesčius išaugo 45 proc. – iki 717 mln. eurų. Šis rezultatas pasiektas beveik vien dėl agresyvaus išlaidų mažinimo, o ne augimo.
Pasaulyje „Aumovio” vien 2025 m. sumažino darbuotojų skaičių 11 000, o bendras darbuotojų skaičius krito iki šiek tiek mažiau nei 82 000. Prieš penkerius metus „Continental Automotive” dirbo daugiau nei 100 000 žmonių. 2026 m. sausį „Aumovio” paskelbė apie dar vieną restruktūrizacijos etapą – iki 4 000 mokslinių tyrimų ir plėtros darbuotojų atleidimą iki 2026 m. pabaigos.
Kauno gamykla yra tarp patvirtintų šio etapo uždarymo objektų. Kartu su daviklių gamybos padalinio uždarymu Kinijoje, abu uždarymai palies apie 1 500 darbuotojų, iš kurių apie 700 – Lietuvoje. „Aumovio” generalinis direktorius Philippas von Hirschheydtas pripažino, kad kelias dar ilgas: „Dar nepasiekėme tikslo – turėsime tęsti vykdomas priemones ir imtis papildomų iniciatyvų.”
- „Aumovio” 2025 m. pajamos: 18,5 mlrd. eurų (sumažėjo 5 proc. per metus)
- Koreguotas pelnas prieš mokesčius: 717 mln. eurų (išaugo 45,5 proc. – dėl išlaidų mažinimo)
- Pasaulinis darbuotojų skaičiaus sumažėjimas 2025 m.: 11 000 darbuotojų
- Kauno uždarymo poveikis: apie 700 darbo vietų Lietuvoje
- Bendra investicija į Kauno projektą: apie 190 mln. eurų
Ką tai reiškia Lietuvos ekonomikai
Uždarymas yra skaudus smūgis Lietuvos automobilių komponentų sektoriui, kuris naudojo „Continental” atvykimą kaip pavyzdinį argumentą traukiant kitas investicijas. Bendrovės įsikūrimas Kaune padėjo Lietuvai patekti į Europos automobilių tiekimo grandinės žemėlapį, teigia užsienio investicijų agentūra „Investuok Lietuvoje”.
Kauno LEZ tapo simboliu, patvirtinančiu Lietuvos gebėjimą pritraukti aukštųjų technologijų gamybą. Kitos automobilių elektronikos srities bendrovės minėjo „Continental” buvimą kaip pasitikėjimo signalą. Uždarymas gali sukelti klausimų apie sektoriaus atsparumą ir rizikas, kylančias dėl priklausomybės nuo vieno didelio inkarinio investuotojo.
Lietuvos ekonominis poveikis Europos automobilių pramonės krizei atspindi tendencijas, matomų visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Tokios šalys kaip Lenkija, Rumunija ir Čekija taip pat patyrė reikšmingą pirmojo lygio automobilių tiekėjų restruktūrizaciją, kadangi paklausa vidaus degimo variklių automobiliams mažėja, o elektrinių transporto priemonių investicijos sutelktos Vakarų Europoje ir Azijoje.
Kas laukia darbuotojų
„Aumovio” kol kas viešai nenurodė Kauno gamyklos uždarymo grafiko ir detalių dėl išeitinių išmokų pagal Lietuvos darbo teisę. Pagal Lietuvos Darbo kodeksą, masiniais atleidimai laikomi atvejai, kai per 30 dienų atleidžiama 10 ar daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 300 žmonių, arba daugiau nei 10 proc. darbuotojų didesnėse įmonėse. Tokiais atvejais privaloma pranešti Valstybinei darbo inspekcijai ir laikytis privalomo konsultavimosi su darbuotojų atstovais laikotarpio.
Atleistieji darbuotojai turi teisę į išeitines išmokas, skaičiuojamas pagal darbo stažą. Tikimasi, kad Užimtumo tarnyba koordinuos perkvalifikavimo ir darbo paieškos pagalbą nukentėjusiems asmenims. Atsižvelgiant į techninį Kauno darbuotojų profilį – daugelis jų turi inžinerijos kvalifikacijas – analitikai pažymi, kad darbo rinkos poveikis gali būti iš dalies absorbuotas kitų technologijų ir gamybos darbdavių regione.
Įspėjamoji istorija užsienio investicijų politikai
„Aumovio” pasitraukimas kelia struktūrinius klausimus apie tai, kaip Lietuva – ir mažos atviroms ekonomikoms apskritai – valdo didelių tiesioginių užsienio investicijų rizikas. „Continental” atvykimas buvo švenčiamas aukščiausiu valdžios lygmeniu: prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo pamatų klojimo ceremonijoje 2018 m., o prezidentas Gitanas Nausėda – gamyklos atidarymo ceremonijoje 2019 m.
Ekonomistai, tiriantys užsienio investicijų ciklus, pabrėžia, kad žaliojo lauko gamybos projektai automobilių elektronikos srityje iš prigimties yra pažeidžiami globalių pramonės ciklų. Kai patronuojanti bendrovė susiduria su spaudimu dėl maržų ir strategine restruktūrizacija, periferiniai gamyklos objektai – net ir gerai veikiantys – dažnai pirmieji vertinami dėl galimo uždarymo. Pramonės analitikai pažymi, kad Kauno išlaidų profilis, nors ir konkurencingas ES mastu, negali konkuruoti su Pietryčių Azijos ar Šiaurės Afrikos vietovėmis dėl gryno darbo sąnaudų.
„Automobilių tiekimo grandinė išgyvena vieną labiausiai trikdančių perėjimų savo istorijoje”, – pažymėjo Europos automobilių tiekėjų asociacijos analitikai. „Bendrovės vienu metu valdo perėjimą prie elektrinių transporto priemonių, geopolitinį tiekimo grandinės pertvarkymo ir poreikį mažinti fiksuotas išlaidas. Gamyklos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su naujos kartos elektrinių transporto priemonių komponentų gamyba, yra pažeidžiamos, neatsižvelgiant į jų ankstesnius rezultatus.”
Kas laukia Kauno LEZ teritorijos
Fizinė „Aumovio” palikta infrastruktūra – moderni, LEED sertifikuota daugiau nei 21 500 kv. m ploto gamykla – niekur nedings. Kauno LEZ administracija anksčiau įrodė gebėjimą pritraukti pakaitinius nuomininkus, kai didelės gamybos bendrovės pasitraukė. Objekto „Pramonė 4.0″ konfigūracija, švarių patalpų pajėgumai ir logistikos infrastruktūra gali sudominti elektronikos, gynybos technologijų ar medicinos prietaisų gamintojus.
Lietuvos vyriausybė ir „Investuok Lietuvoje” tikėtinai aktyviai rinkodaros veiklą nukreips į šį objektą. Gynybos ir dvejopo naudojimo elektronikos sektorius 2025 ir 2026 m. sulaukė augančio investicijų susidomėjimo Baltijos šalyse, iš dalies skatinamas padidėjusių NATO įsipareigojimų ir regioninių saugumo išlaidų. Ar tai galės kompensuoti „Aumovio” pasitraukimo mastą artimiausiu metu – dar pamatysime.
Kaip manote – ar Lietuva sugebės pritraukti naują investuotoją į Kauno LEZ? Pasidalykite savo nuomone komentaruose!
